NEWBALLKAN


 
ForumPortalli*Regjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Rama dhe “gjarpri” i Teofrastit

Shko poshtė 
AutoriMesazh
Aresi
Newballkan
Newballkan
avatar

Numri i postimeve : 651
Join date : 28/02/2008

MesazhTitulli: Rama dhe “gjarpri” i Teofrastit   Wed Mar 31, 2010 11:25 am

Nė Asamblenė mė tė fundit tė socialistėve, mbledhur kėto ditė, Edvin Rama ka injoruar plotėsisht mendimin ndryshe nė PS dhe ka shpėrfillur hapur procesin e liberalizimit tė vizave pėr qytetarėt shqiptarė. Ai i ėshtė imponuar njė forumi tė tillė pėr tė vendosur frekuentimin e Parlamentit vetėm pėr mundėsuar marrjen e rrogės mujore. Cinizėm dhe egoizėm politikė mė tė madh se ky nuk mund tė ketė. Filozofėt grekė tė lashtėsisė e kanė analizuar me shumė kompetencė kėtė ves tė poshtėr tė njeriut. Sokrati, dijetari i madh i Greqisė sė lashtė, tek qėndronte para njė dyqani tė mbushur me rroba, tha: “Ou, sa shumė gjėra qė nuk mė duhen paska kėtu!”. Qysh nga ajo kohė ai filloi tė njihej si autor i “Dyqanit tė cinikut”. Ndėrsa Teofrasti, tek “Karakteret morale”, e konsideron intrigėn si njė ndėr veset mė helmonjėse nė jetėn e shoqėrisė njerėzore. Prej kėtej ka lindur edhe anektoda e njohur, sipas tė cilės Tofrasti, duke biseduar me njė mikun e tij, i thotė: “Kam parė njė rast interesant. Njė gjarpėr kafshoi njė intrigant dhe a e dini ē’ndodhi? Pėr ēudi, nė vend qė tė vdiste intriganti, ngordhi gjarpėri!”

Intrigantizmi ėshtė njė fenomen mjaft i njohur nė jetėn e shoqėrisė shqiptare tė viteve tė monizmit. Vetėm kush ka qėnė viktimė e njė intrige, shpifje apo thashethemi ėshtė nė gjėndje tė thotė se sa dėmprurėse janė ato. Pėr shumė vite, sidomos pas instalimit tė regjimit komunist nė Shqipėri, intriga ka qėnė njė “armė” e diktaturės sė proletariatit, pėr t’u mbrojtur nga “armiqtė e jashtėm e tė brendshėm”, duke bėrė diferencimin klasor tė njerėzve. Kėsisoj intriga u kthye nė njė “profesion tė dytė” pėr shumicėn e njerėzve tė besuar tė Partisė sė Punės, tė cilėt ishin rreshtuar nė frontin e vigjilencės revolucionare tė asaj kohe, pėr tė forcuar “unitetin parti-popull”. Mijėrat e tė pushkaturave, tė burgosurve, tė internuarėve dhe shumė kategori tė tjera viktimash tė regjimit komunist, tė dėnuar pėr motive politike, kanė nė bazė tė formulimit tė “akt-akuzės” ndaj tyre njė intrigė apo njė shpifje tė caktuar. Njė fjalė e thėnė apo njė veprim i kryer pa tė keq, nė atė kohė, nga njerėzit me “biografi tė keqe”, u kushtonte jetėn atyre. Por dėmet dhe fatkeqėsitė qė rrjedhin nga njė intrigė kanė shtrirje nė shumė aspekte tė jetės dhe veprimtarisė shoqėrore. Ngjarje tė tilla janė bėrė shkak pėr tė ēuar nė dyertė e gjykatės dhjetėra ēifte bashkėshortore, pėr tė prishur shumė miqėsi njerėzore, pėr tė kryer vrasje e vetvrasje tė ndryshme, etj., tė cilat damkoseshin mė pas me vulėn e turpit moral dhe veprės sė kryer nėn ndikimin e “shfaqjeve tė huaja borgjezo-revizioniste”. Ndėrkohė “parimorėt” dhe “besnikėt e Partisė”, ku ishin grupuar edhe autorėt e vėrtetė tė kėtyre veseve festonin, gėzonin dhe uronin njeri-tjetrin pėr “fitoren”…

Sot, shumica e intrigantėve apo spiunėve tė monizmit janė anėtarėsuar nė Partinė Socialiste, dhe ashtu si “ujku qė qimen e ndėrron, por zakonin s’e harron”, edhe ata nuk e kanė harruar kėtė zakon tė vjetėr tė monizmit. Ati i tyre shpirtėror, Enver Hoxha ka qėnė ideatori dhe profesori i intrigantizmit nė Shqipėri, i cili nėpėrmjet kėtij vesi tė shfrenuar ēoi nė gijotinė shumicėn e “bashkėluftėtarėve dhe bashkėpuntorėve” tė tij nė Byronė Politike tė KQPPSH-sė. Ai, nėpėrmjet organizatave e levave tė Partisė, si dhe organeve tė diktaturės sė proletariatit, u mėsoi shumė njerėzve, me dhe pa pushtet, se si ta ushtronin nė formė piramidale kėtė “profesion” shumė tė ndyrė, duke u hequr, pastaj, si “engjėj” nė publik. Ndonėse sistemi politik i tanishėm nuk i favorizon shumė veprime tė tilla, pėrsėri kėto fenomene ekzistojnė si mjete tė luftės politike pėr pushtet tė pandershėm tė opozitės socialiste. Katapultimi qė Edvin Rama u ka bėrė disa prej pinjollėve tė komunizmit nė krye tė Partisė Socialiste i ka rigjallėruar sė tepėrmi veprime tė tilla, sepse siē thotė Shileri: “Fara e keqe, tė keq e nxjerr edhe fidanin”. Dhe nėse fusha e veprimit tė kėtyre veseve enveriste ėshtė e ngushtuar disa nė kohėn e sotme, kjo nuk lidhet aspak me emancipimin politik tė trashgimtarėve tė punizmit, por me emancipimin demokratik nė shoqėrisė shqiptare nė kushtet e lirive dhe tė drejtave njerėzore. Faktet tė shumėta tregojnė se, Partia Socialiste e Edvin Ramės e ka shndėrruar intrigėn nė filozofi tė krijimit tė krizave kombėtare, pėr tė dėmtuar dhe rrėzuar nga pushteti kjndėrshtarin politik, pavarėsisht se njė veprim i tilla ka njė kosto shumė tė madhe pėr interesat e popullit dhe vendit tonė, nė prag tė liberalizimit tė vizave dhe marrjes sė statusit tė vendit kandidat pėr nė Bashkimin Europian. Aksioni politik i opozitės pėr “hapjen e kutive” tė votimit ėshtė i ndėrtuar fund e krye mbi bazėn e intrigave dhe tė pavėrtetave, pėr tė njollosuar zgjedhjet e 28 qershorit, standardet e tė cilave i hapėn rrugė integrimit tė mėtejshėm dhe zhvillimit tė shpejt ekonomiko-shoqėror tė Shqipėrisė.

Zhvillimi i zgjedhjeve tė lira e tė ndershme ishte njė kusht i fortė pėr qeverinė “Berisha”, nė mėnyrė qė Brukseli tė operonte me ritmin e duhur pėr pėrmbylljen e procesit tė liberalizimit tė vizave dhe dhėnien e statusit tė vendit kantidat Shqipėrisė pėr anėtarėsimin nė Bashkimin Europian. Dhe ky test u kalua me sukses, gjė e cila duket tek preokupimi zyrtar i Brukselit qė procedurat e integrimit tė Shqipėrisė nė Bashkimin Europian tė kryehen mė shpejt se sa ishte premtuar e parashikuar nė periudhėn e fushatės zgjedhore. Madje kjo “ngutje” europiane pėr ta ofruar sa mė shpejt Shqipėrinė nė shtėpinė e pėrbashkėt tė tė gjithė kontinentit tonė, po ndodh edhe duke shpėrfillur qėndrimin kundėrshtues tė opozitės ramiste apo serinė e protestave tė tyre. Dikush mund tė thotė se, opozita socialiste as nuk ka qėnė dhe as nuk ėshtė kundėr kėtyre proceseve. Natyrisht, duke u bazuar tek fjalėt qė thonė, kėshtu duket, por me vepra ata dėshmojnė se ora e tyre, nė mos ka mbetur nė ’97-ėn, punon me tik-takun e Enver Hoxhės, qė i kundėrvihej gjithė botės, duke i dhėnė tė drejtė vetes pėr gjithėēka tė padrejtė qė bėnte. Edvin Rama, i cili shkon e falet ēdo natė nė Pezė po na del po aq besnik nė praktikė i Enver Hoxhės sa dhe Babė Myslymi gjatė luftės dhe ndėrtimit socialist tė vendit. Ai mund tė betohet natė e ditė se, kjo nuk ėshtė reale, por e vėrteta ėshtė njė fjalė e huaj pėr zhargonin e ligjėrimit politik tė Edi Ramės. Me veprimet e deritanishme, sidomos me ato pas zgjedhjeve tė pėrgjithėshme tė 28 qershorit, lideri socialist po dėshmon se ėshtė njė cinik i regjur po aq sa demagog e gėnjeshtar enverian i ditėve tė sotme, sidomos pėr mėnyrėn se si u serviret qytetarėve. Pėr veten e vet ai ėshtė “pasha”, edhe duke qėndruar jashtė Europės, siē ishte Enver Hoxha nė kohėn e monizmit. Njė krahasim i tillė, pėr dikė, mund tė duket tendecioz, por ē’mund t’i thuash tjetėr njė lideri partie qė ndėrkombėtarėt i thonė “shko nė Parlament” ai del nė rrugė dhe bėrtet si i ēmendur. A nuk ėshtė ky njė veprim antiperėndimor? Gjithėsesi Rama tenton tė duket modern apo perėndimor nė veshje, por preferencėn e ēitjaneve, duket se e ka fituar nga qėndrimi nė Pezė dhe jo nga ai nė Paris. Teksa nuk ka as veshjen dhe sjelljen perėndimore ai nuk mund tė ketė shpirtin tė tillė. Dhe po qe antiperendimor nuk mund tė jesh kurrėsesi proshqiptar, nė njė kohė qė ėndėrra e tė gjithė qytetarėve tė kėtij vendi ėshtė integrimi nė Bashkimin Europian dhe botėn e qytetėruar. Sot mund tė dalėsh kundėr Perėndimit vetėm duke mos qėnė nė rregull me shėndetin mendor. Probleme tė tilla kishte Enver Hoxha nė kohėn e vet; kėto probleme po shfaqen edhe nė jetėn politike tė Edi Ramės sot. Kjo gjė ėshtė paralajmėruar herėt, qysh kur Rama u morė nga rrugėt e Parisit dhe u katapultua nė krye tė Ministrisė sė Turizimit Kulturės Rinisė dhe Sporteve. Paralajmėrimet qė janė bėrė nė kėtė drejtim kanė ardhur nga njerėz tė cilėt e kanė njohur nga afėr Ramėn, dhe qė shpesh janė shndėrruar nė viktima tė agresivitetit dhe skizofrenisė sė tij. Gazetarė dhe opinionistė tė cilėt sot po kėrkojė ngrohtėsi tek “ēitjanet” e Ramės, dje kanė qėnė nė ballė tė denoncimeve dhe komentimeve tė kėtyre rasteve e veprimeve skandaloze me familjarėt, miqtė dhe njerėzit e tij mė tė afėrt. Tė gjithė i kanė patur sytė e veshėt hapur dhe kėto gjėra i kanė ngulitur mirė nė kokė, falė edhe kuriozitetit tė shtuar qė kanė shqiptarėt pėr ngjarje e veprime tė tilla. Sjelljet skandaloze tė Ramės me babin, djalin, ish bashkėshorten, tė dashurat e tij, etj., janė tashmė tė njohura nga kushdo nė Shqipėri, siē janė tė njohura dhe fotot nudo nė plazhet e Francės. Kėto ishin tė mjaftueshme qė njė njeriu tė tillė tė mos i besohej pushtet publik. Tashmė ėshtė shumė vonė pėr t’i bėrė kėto analiza, por gjithėsesi qėllimi i tyre nuk ėshtė pėr tė nxjerrė pėrgjegjėsi, por pėr tė nxjerrė mėsime, ku nė mėnyrė tė veēantė kjo kėrkohet pėr ata qė i shkojnė pas verbėrisht Ramės. Dikush mund tė thotė se ka njė numėr tė konsiderueshėm mbėshtetėsisht. Por e rėndėsishme ėshtė tė kuptohet mėnyra antidemokratike e vėnies sė tyre nė rresht, duke filluar me deputetėt socialist e duke pėrfunduar tek socialistėt mė tė thjeshtė, pa pėrmendur kėtu merecenarėt “leshko” jashtė PS-sė. Padrejtėsia e vendimeve dhe veprimeve tė Ramės nuk matet me numrin e socialistėve shqiptarė qė mund t’i shkojnė pas atij, po me gjithė botėn qė e kundėrshton. Edhe Enver Hoxhės i shkonte gjithė populli pas, por ky mė shumė se sa tregues i popullaritetit ishte tregues i perversitetit tė tij diktatorial. Turmat nuk janė tregues kur ato mbushen me tė mashtruar, tė blerė apo tė rekrutuar mė forcė. Shqiptarėt ua falėn socialistėve qeverisjen e keqe tė Fatos Nanos, pėr shkak se prapambetja integruese e asaj periudhe u morr pėrsipėr dhe u tejkalua nė mėnyrė tė shkėlqyer nga qeveria “Berisha”, por nuk kanė pėr t’ua falur kurrė opozitėn antishqiptare tė Edi Ramės, nė njė moment kur sytė dhe mendja e tyre ėshtė drejtuar nga Europa dhe bota e qytetėruar. Sondazhe e vlerėsime tė shumta tė ndėrkombėtarėve i kanė renditur shqiptarėt si kombin mė properėndimor nė botė dhe kėtu njė rol tė rėndėsishėm ka geni i identitetit tonė europian, i cili kur nuk degjneroi nėn pushtetin 50 vjeēar tė Enver Hoxhės nuk mund tė pėsojė njė mutacion tė tillė nga opozita antiperėndimore e marrokut Edvin Rama.

Refuzimi qė Edvin Rama i bėn Prokurorisė sė Pėrgjithėshme, Gjykatės Kushtetuese, Komisionit tė Venecias apo ēdo organi tjetėr kompetent hetimi dhe gjykimi buron nga mendėsia e tij enveriste pėr “gjyqe politike” mbi bazėn e intrigave, shpifjeve dhe thashethemeve. Refuzimi dhe shpėrfillja e shtetit ligjor nė njė sistem demokratik ėshtė anarki e pastėr, qė mė shumė se sa nga moskuptimi i rregullave tė lojės politike buron nga aplikimi i skemave tė vjetra ideologjike. Synimi ėshtė vetėm krijimi i precedentit parimor pėr t’i krijuar Perėndimit bindjen se, “shqiptarėt nuk dinė tė bėjnė shtet, sado tė punojmė dhe investojmė ne, ndaj mė shumė se favore dhe afrime duan kushte dhe kėrcėnime”. Dhe siē dihet njė mėnyrė e tillė trajtimit ēon ujė nė “mullirin” e Partisė Socialiste, duke i dhėnė asaj “tė drejtė” pėr padrejtėsitė, mbi bazėn e konkretizimit politik tė intrigės. “Ka vese qė futen brenda nesh nė formėn e virtyteve”, thoshte Seneka i riu pėr raste tė tilla. Partia Socialiste e Edvin Ramės po kėrkon t’i shndėrrojė nė vlera dhe virtyte, intrigat dhe shpifjet e tij pėr zgjedhjet e 28 qershorit, duke pretenduar nė mėnyrė demagogjike se, lufton pėr standardet demokratike tė tyre, por problemi qėndron nė faktin se nuk denjon tė na bind nė rrugė ligjore pėr problemet qė ekzistojnė nė kėtė drejtim. “Urrej atė njeri, si portat e Aidit, qė tjetėr mban nė shpirt, e tjetėr flet me gojė”, do thoshte Homeri i famshėm, nė pėrpjekje pėr ta vlerėsuar realisht intrigėn e Edvin Ramės pėr manipulimin e zgjedhjeve dhe verifikimin e kėtij manipulimi nėpėrmjet hapjes sė kutive, qė kreu socialist mendon se i shėrben mbylljes sė kufijeve. Por ėshtė tėrėsisht i dėshtuar dhe dėshtimin e ka tė shkruar nė ballė…
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://newballkan.forumn.org
 
Rama dhe “gjarpri” i Teofrastit
Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
NEWBALLKAN :: RUBRIKA POLITIKE :: POLITIKA-
Kėrce tek: