NEWBALLKAN


 
ForumPortalli*Regjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Dietė me zarzavate dhe fruta pėr tė pasur njė zemėr tė fortė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Aresi
Newballkan
Newballkan
avatar

Numri i postimeve : 651
Join date : 28/02/2008

MesazhTitulli: Dietė me zarzavate dhe fruta pėr tė pasur njė zemėr tė fortė   Wed Apr 16, 2008 8:47 pm

Dietė me zarzavate dhe fruta pėr tė pasur njė zemėr tė fortė


Kolesteroli i lartė, duhet ulur menjėherė, sepse pėrndryshe rrezikoni qė tė pėsoni infarkt. Nė fakt, tė ndryshosh menjėherė mėnyrėn e jetesės, ėshtė e vėshtirė dhe pėr mė tepėr kolesterolin, i prodhuar nė zemėr, ėshtė mė mirė qė ta luftojmė me njė ilaē specifik, me statina, qė ėshtė i aftė tė ulė deri nė 30 pėr qind infarktet. Statinat janė njė sukses i vėrtetė pėr kompanitė farmaceutike. Njė revistė shkencore ka llogaritur se 25 milionė persona nė botė janė kuruar kėshtu nė vitin 2006, me shpenzimet e tyre, ose tė shėrbimeve shėndetėsore kombėtare, duke shpenzuar 27,8 miliardė dollarė. Por a ėshtė e vėrtetė qė mjafton tė kesh kolesterolin e lartė pėr tė qenė i rrezikuar nga infarkti? Dhe a mjafton njė statinė pėr tė ulur 1/3 e rrezikut? A ka kundėrindikim ndaj pėrdorimit tė tyre? Si mund ta ulim rrezikun e zemrės pa pėrdorur shumė ilaēe? Kwto janė disa prej pyetjeve qw kanw marrw tashmw pėrgjigje nga specialistwt pwrkatws.
Sėmundjet e zemrės
Nė tė vėrtetė, sėmundjet kardiake janė shumė komplekse. Kjo ndodh, sepse klinikisht janė rezultati i njė ndėrveprimi ndėrmjet faktorėve ambientalė dhe predispozitės gjenetike. Te faktorėt ambientalė futen tė ashtuquajturit faktorė rrezikues, ndėrsa pėr isheminė e zemrės janė: hiperkolesterolemia, diabeti, pirja e duhanit, hipertensioni arterior dhe obeziteti. Shumė persona qė vuajnė nga sėmundjet kardiake thuhet se e kanė tė trashėguar. Kėshtu, sėmundjet kardiake janė tė trashėguara, por ajo qė duhet theksuar ėshtė se janė tė pakta dhe tė rralla. Nė tė vėrtetė, predispozita ėshtė e lidhur me aktivitetin e gjeneve qė rregullojnė mekanizmat kryesorė tė sėmundjeve. Simptomat e saj janė ato qė lidhen me aktivitetin kardiovaskular, por ka edhe forma tė tjera tė sėmundjes sė zemrės. Nė fakt, sėmundjet e zemrės janė tė pakta dhe tė rralla. Ndėr mė tė shpeshtat duhet tė pėrmendim: ishemia e zemrės, angina, infarkti i miokardit akut dhe vdekja e papritur koronarike. Por kėtu nuk duhen harruar edhe kardiomiopatia, kardiopatia e lindur, valvulapatia reumatike dhe aritmi. Kėto sėmundje prekin zakonisht moshat mbi 40 vjeē, por nė shumė raste ato janė tė trashėguara. Megjithatė, moshat mė tė rrezikuara janė ato mes 50 dhe 60 vjeē. Simptoma e sėmundjeve tė lindura tė saj ka tė bėjė me cianozėn dhe prishjen e ekuilibrit tė parakohshėm qė nė lindje. Valvulopatia reumatike ka tė bėjė me gulēime, edemė periferike, si dhe aritmi.
Parandalimi
Kur flitet pėr infarkte ka dy lloj parandalimesh: sekondar dhe primar. Parandalimi sekondar pengon infarktet tek ata persona qė kanė pasur mė parė sėmundje kardiovaskulare, pra ata qė vuajnė nga angjina (dhembje nė fyt), qė kanė pasur patologji tė rėnda kardiovaskulare, apo qė kanė familjarė, tė cilėt kanė pėsuar njė infarkt apo goditje apoplektike (damlla) kur kanė qenė tė rinj (para tė 55-ve, nėse ėshtė mashkull, ose 65 nėse ėshtė femėr). Nė kėto raste, dobia pėr tė ulur kolesterolin shpeshherė ėshtė mė e madhe se rreziku i efekteve anėsore tė statinave. Rreth 10-15 pėr qind e njerėzve qė i konsumojnė, vuajnė nga dhembjet muskulore, dėmtimet konjunktive (nga konfuzionet e lehta tė humbja e kujtesės) dhe dėmtimi i mėlēisė. “Njerėzit me moshė pėrkatėsisht 30-80 vjeē, qė vuajnė nga njė sėmundje qė bllokon arteriet, statinat reduktojnė nė mėnyrė tė diskutueshme vdekshmėrinė: nė kėto raste terapia nuk pėrfshihet”, - ka shkruar njė profesor nė njė revistė shkencore, i cili punon nė njė agjenci tė financuar nga qeveria kanadeze, qė analizon tė dhėnat e ilaēeve pėr tė verifikuar efektshmėrinė e tyre. Me fjalė tė tjera, statinat nė parandalimin sekondar funksionojnė dhe mund tė shpėtojnė jetėn e njė njeriu qė ka pėsuar edhe mė parė njė infarkt.
Sjelljet
Parandalimi primar ndryshon totalisht nga parandalimi sekondar: ėshtė terapia e atyre qė nuk kanė ende njė sėmundje kardiovaskulare. Shumė persona mund ta shmangin rrezikun, sepse nuk pinė duhan, nuk janė tė sėmurė nga hipertensioni, apo diabeti dhe nuk kanė trashėguar nga prindėrit infarkte ose goditje apoplektike. Miliona njerėz marrin statina vetėm pėr njė arsye, atė tė kolesterolit, sepse ėshtė i lartė. Pėr tė gjithė kėta persona ėshtė me efikase dhe e sigurt qė tė ndryshojnė veset e kėqija, sepse bilanci rrezik/mirėqenie i statinave pėr ta ėshtė negativ. Profesori ka zbuluar se statinat nuk kanė efekt te pacientėt qė nuk kanė simptoma patologjike koronare. Te 3239 pacientė meshkuj, me moshė pėrkatėsisht 65 vjeē tė kuruar me statina, vėrehej njė ulje e kolesterolit, por jo e vdekshmėrisė. Madje, e njėjta gjė u vėrejt edhe te 10 mijė gra tė ēdo lloj moshe. Pėr burrat e moshės sė mesme, tė cilėt konsumonin statina, kishte njė reduktim tė vogėl tė kolesterolit dhe infarkteve, por jo njė ulje tė vdekshmėrisė apo patologjive tė tjera. “Pjesa mė e madhe e personave qė konsumojnė statina nuk ka asnjė mundėsi t‘ia dalin mbanė, thjesht mund tė pėrkeqėsohen mė tepėr”, shkruan profesori. Sipas tij, statinat nuk u kėshillohen meshkujve dhe femrave, tė cilėt kanė kaluar moshėn 69 vjeē. Ndėrsa pėr sa u pėrket meshkujve me moshė, pėrkatėsisht nga 30-69 vjeē, duhet t‘i nėnshtrohen njė eksperimenti. Duhen bindur 67 prej tyre tė konsumojnė statina pėr 5 vjet, pėr tė parandaluar vetėm njė rast infarkti.
Infarkti
Ėshtė sėmundja mė e rrezikshme qė prek zemrėn, si dhe njė nga mė tė shpeshtat. Dhembja ėshtė mė e gjatė dhe e pandjeshme ndaj nitrateve, tė cilat shfaqen me ndjenja tė tjera si ajo e vdekjes sė shpejtė, me djersė tė ftohta dhe hipotension tė theksuar. Faktorėt mė tė mėdhenj tė rrezikut, sipas studimeve tė fundit janė: hiperkolesterolemia, pirja e duhanit, diabeti, hipertensioni dhe obeziteti. Jo ēdo formė e stresit ndikon nė aktivitetin kardiak. Vetėm ai negativi, qė lidhet me ndjenjėn qė nuk i pėrballon dot problemet. Njė efekt negativ ka edhe njė dietė e ēekuilibruar.

Parandalimi i sėmundjeve kardiovaskulare
Stili jetesės
Ėshtė stili i jetesės perėndimore ai qė shkakton pjesėn mė tė madhe tė patologjive koronare. Duhani, njė dietė e pasur me yndyra, aktiviteti i pakėt fizik, obeziteti, diabeti, alkooli i tepėrt, ndikojnė nė pėrkeqėsimin e patologjive koronare. Kėta faktorė tė rrezikshėm janė pėrgjegjės nė mė shumė se 80 pėr qind tė patologjive kardiovaskulare, tė cilat mund tė reduktohen duke ndryshuar stilin e jetesės. Duhani ėshtė vėrtet njė “vrasės” i pamėshirshėm. Pėrveē dėmeve qė provokon nė aparatin e frymėmarrjes, ėshtė njė nga faktorėt kryesorė pėr rrezikun e sėmundjeve kardiovaskulare. Pėr shembull, ai ėshtė pėrgjegjės pėr rreth 50 pėr qind tė tė gjitha vdekjeve qė mund tė shmangen: ka njė korrelacion statistikisht domethėnės mes numrit tė cigareve tė pira dhe rrezikut kardiovaskular. Nė kėtė pikė, tė gjithė studiuesit janė dakord qė rekomandimi i parė pėr parandalimin kardiovaskular ėshtė tė mos pish duhan.
Dieta
Pėr tė pasur njė zemėr nė formė tė mirė, dieta mė e kėshillueshme nga specialistėt, ėshtė ajo qė pėrmban shumė fruta dhe zarzavate, si dhe substanca antioksiduese. Ajo duhet tė jetė e pasur me peshk, zarzavate dhe karbohidrate integrale, qė pėrmirėsojnė prognozėn. Ndėrsa pėr sa i pėrket peshės, ka njė lidhje tė ngushtė mes peshės dhe patologjive kardiovaskulare. Njė rritje e vogėl e peshės e katėrfishon rrezikun e diabetit te meshkujt dhe e tetėfishon te femrat. Megjithatė, pėrveē kėtyre gjėrave klasike, zbulimet mė tė fundit kėshillojnė edhe disa faktorė tė tjerė pėr tė ulur ndjeshėm rrezikun e infarktit dhe sėmundjeve tė zemrės. Veē tė tjerash, tė gjithė njerėzit duhet tė konsultohen me specialistin qė nė lindje, nė rritje dhe nė moshėn e mesme, moshė, e cila paraqet mė tepėr rrezik. Nė moshė tė rritur, sidomos pas tė 40-ve, njė herė nė vit. Duhet tė bėni njė kontroll tė pėrgjithshėm, njė elektrokardiogram normale, si dhe njė skaner pėr faktorėt tė cilėt shfaqin rrezik.
Aktiviteti fizik
Njė element tjetėr i rėndėsishėm dhe shumė i domosdoshėm ėshtė edhe aktiviteti fizik. Mjaftojnė 30 minuta ecje normale nė ditė pėr tė pėrmirėsuar prognozėn. Gjithashtu, doktori kėshillon se duhet tė qeshėsh 15 minuta nė ditė pėr tė relaksuar arteriet.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://newballkan.forumn.org
 
Dietė me zarzavate dhe fruta pėr tė pasur njė zemėr tė fortė
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
NEWBALLKAN :: Shkencat Natyrore, Shoqerore dhe Ekonomike :: Trupi dhe Shendeti-
Kėrce tek: