NEWBALLKAN


 
ForumPortalli*Regjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Sereno dhe Valerina, dy ilaēet bimor qė luftojnė pagjumėsinė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Aresi
Newballkan
Newballkan
avatar

Numri i postimeve : 651
Join date : 28/02/2008

MesazhTitulli: Sereno dhe Valerina, dy ilaēet bimor qė luftojnė pagjumėsinė   Wed Apr 16, 2008 8:46 pm

Sereno dhe Valerina, dy ilaēet bimor qė luftojnė pagjumėsinė


Tė shtrihesh dhe tė kesh njė “gjumė tė ėmbėl” siē ėshtė edhe urimi pėrkatės, pėr miliona vetė nė botė, ėshtė njė sfidė mė vete. Pėr disa, nocioni i gjumit ėshtė shndėrruar nė imazhin e njė beteje tė pėrnatshme me nėnkresėn, me ēarēafėt, me ėndrrat e zhgjėndrrat dhe gjithēka qė tė pengon, ose ti mendon se tė pengon tė bėsh njė gjumė tė qetė. Sipas statistikave tė fundit evropiane, nė kontinentin tonė njė nė katėr persona vuan nga pagjumėsia kronike. Shkencėtarėt kanė pėrcaktuar 75 forma tė ndryshme pagjumėsie duke filluar qė me problemet e gėrhitjes, te dhimbja e kėmbėve, ngėrēet e spazmat e shumta e nė pjesė tė ndryshme tė trupit, tė folurit nė gjumė, somnambulizmi, i cili ndonjėherė kthehet edhe nė rrezik shumė tė madh pėr personin qė e ka, e deri tek aritmitė dhe ērregullimet e zemrės. Rreth 31 pėr qind e njerėzve, pėrfshi fėmijėt dhe adoleshentėt mund tė kenė mė shumė se njė ērregullim tė tillė nė tė njėjtėn kohė dhe pėr mė tepėr mund ta kenė edhe pėr shumė net rresht, pra nė formė kronike.
Veprimtaria ditore
Sipas njė specialisti tė gjumit, njė gjumė i parehatshėm e me shumė probleme ndikon edhe nė veprimtarinė ditore tė personave, tė cilėt mund tė kenė rėnie tė efektshmėrisė nė punė, por edhe probleme ndėrpersonale. Pjesa mė e madhe e atyre qė nuk kanė gjumė tė mirė nuk e dinė se gjithsesi, mund tė ketė ndonjė mjekim pėr problemin qė kanė dhe si pasojė nuk kėrkojnė ndihmė. “Ėshtė shumė e rėndėsishme qė tė kuptohet se bėhet fjalė pėr njė patologji tė mirėfilltė dhe se si ēdo patologji edhe ajo ka nevojė pėr identifikim dhe kurat e pėrshtatshme”,- thotė njė mjek. Tė paktėn nė perėndim, por edhe nė vende tė tjera ka medikamente qė mund tė lehtėsojnė shumė njė situatė shqetėsuese e me pasoja nė jetėn e pėrditshme. Nė fakt, nė disa raste, bėhet fjalė pėr mjekime tė mirėfillta, ndėrsa nė raste tė tjera pėr ndryshimin e disa zakoneve apo mėnyrave tė jetesės, tė cilat do tė sillnin ndryshime tė habitshme.
Dietat
Gjumi ndikohet nga sinjalet kimike nė tru. Kjo do tė thotė qė ushqime tė caktuara mund tė ndikojnė pozitivisht, ose negativisht nė gjumin tonė. Pijet qė pėrmbajnė kafeinė, tė tilla si kafja dhe ilaēet qė e kanė si element, mund tė ndikojnė nė frenimin e gjumit. Pėr ta shmangur njė gjė tė tillė kafeina dhe alkooli duhen shmangur absolutisht. Ndikim tė keq kanė edhe disa ushqime qė pėrmbajnė tryptophan. Ushqimi i duhur pėr t‘i paraprirė njė gjumi tė mirė pėrmban njė balancė mes karbohidrateve dhe proteinave. Pra, njė darkė e tillė do tė ishte pėr shembull drithėrat me qumėsht. Sipas njė kėrkimi tė fundit, ushqimet e pasura me karbohidrate dhe me mungesė proteinash dhe yndyrash mund tė shtojnė prodhimin e serotodinės dhe melatoninės, kimikate tė trurit, tė cilat kanė lidhje me gjumin. Njė darkė me karbohidrate dhe qumėsht, para gjumit ndihmon nė fjetjen e shėndetshme.
Alkooli dhe duhani
Personat qė kanė ērregullime frymėmarrjeje, ndėrsa flenė dhe gėrhasin nė mėnyrė tė ekzagjeruar duhet tė shmangin alkoolin, duhanin dhe tabletat e gjumit. Nė kėtė rast do tė ishte me vlerė pėrdorimi i shtesave nė hekur qė do tė rriste lėvizshmėrinė e gjymtyrėve. Njė nga gjėrat kryesore qė duhet pasur parasysh, ėshtė shmangia e duhanit. Duhanpirėsit e mėdhenj, zakonisht kanė njė gumė shumė tė lehtė dhe kanė tendencė qė tė ēohen vetėm pas disa orėsh gjumė, pėr ta vazhduar atė pas njė pauze relativisht tė gjatė, e cila zakonisht nis nė njė orė tė caktuar tė natės. Gjatė kėtij zgjimi zakonisht pinė sėrish duhan dhe vetėm atėherė mund tė gjejnė paqen e duhur pėr tė ēuar natėn deri nė fund.
Banja e nxehtė
Njė “zhytje” nė ujin e nxehtė tė dushit nė darkė, mund tė jetė njė ndihmė e mirė pėr ērregullimet e gjumi, pasi ka efekt qetėsues. Sipas specialistėve, ajo mund ta reduktojė pagjumėsinė nė nivelin 20 pėr qind.
Terapia e dritės sė shndritshme
Pėrdoret pėr trajtimin e ērregullimeve kardiake, tė cilat zakonisht vihen re tė rėnda gjatė orėve tė gjumit. Sipas kėsaj terapie, ekspozimi nė dritė tė shndritshme para gjumit ndihmon nė stimulimin e zemrės dhe rivendosjen e ritmit tė saj nė normalitet. Pėr kėtė duhet njė ekspozim nė njė dritė shumė tė fortė dhe pėr njė kohė qė mund tė shkojė nė njė ose dy orė. Kjo ndodh edhe kur ndodhemi nė plazh nėn diellin e fortė tė verės. Nė kėto kohė pushimesh kemi zakonisht gjumė mė tė mirė dhe njė nga shkaqet ėshtė pikėrisht ekspozimi nė njė dritė tė fortė.
Ilaēet
Dy ilaēe bimor tepėr tė efektshėm kundėr pagjumėsisė janė ai i quajtur Sereno me lulen e Magnolias dhe Valerina. Kėto ilaēe gjenden nė formė kapsulash ose ēaji dhe janė tė pasur me lėndė tė tjera ushqyese pėr tė cilat truri ka nevojė pėr tė pasur njė gjumė tė qetė. Megjithėse ka njė erė jo tė kėndshme ēaji i pėrgatitur me pluhurin e valerianės ka dhėnė efekte mjaft pozitive pėr tė luftuar pagjumėsinė. Falė pėrbėrjes sė tyre kėta dy ilaēe bimor sjellin qetėsi dhe sigurojnė njė gjumė natyral. Ilaēet kundėr parkinsonit dhe antikonvulsantėt tė ēlodhin kėmbėt. Disa mjekime tė tilla pėrdoren edhe pėr tė ndihmuar fjetjen, sepse janė relaksuese dhe qetėsuese, edhe pse kanė njė efekt dytėsor si dhimbja e kokės.
Ushtrimet fizike
Ushtrimet e pėrditshme mund tė ndihmojnė gjithashtu nė mbarėvajtjen e gjumit, por nuk kėshillohen sforcimet e jashtėzakonshme nė periudhėn tre orė para fjetjes. Ato duhen bėrė tė paktėn pesė orė para gjumit. Zakonisht rekomandohen shėtitjet, vrapimet e alternuara nė natyrė, ushtrimet aerobike, tė cilat lodhin trupin nė masė tė tillė qė ai tė dojė njė prehje nė orėt e natės.
Pėrgatiti: Jonida Tashi

Tė rejat nga shkenca. Fjetja nė punė pėrmirėson kujtesėn

Fjetja nė vendin e punės vetėm pėr disa minuta mund tė pėrmirėsojė aftėsitė e kujtesės dhe ato mentale, kanė publikuar shkencėtarėt gjermanė. Doktori Olaf Lahl nga universiteti nė Duisburg ka dėshmuar se gjumi afatshkurtėr bėn punė shumė mė shumė sesa ēlodhja e gjatė e trurit. Pėr mė shumė, gjumi prej vetėm gjashtė minutash mund tė ketė tė njėjtin efekt nė kujtesė sikur gjumi gjatė tėrė natės. Ekipi i doktorit Lahl u ka dhėnė detyrė studentėve tė mbajnė mend listėn prej 30 fjalėsh dhe ka testuar kujtesėn e tyre pas njė orė lojė nė solitare (loje kompjuterike me letra). Shkencėtarėt kanė pėrcaktuar se ata, tė cilėt kanė fjetur disa minuta, mė mirė e kanė kryer detyrėn sesa ata qė kanė qėndruar tė zgjuar.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://newballkan.forumn.org
 
Sereno dhe Valerina, dy ilaēet bimor qė luftojnė pagjumėsinė
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
NEWBALLKAN :: Shkencat Natyrore, Shoqerore dhe Ekonomike :: Trupi dhe Shendeti-
Kėrce tek: