NEWBALLKAN


 
ForumPortalli*Regjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Keshillat per bimėt dhe kurat, pėr tė pasur njė trup perfekt

Shko poshtė 
AutoriMesazh
Aresi
Newballkan
Newballkan
avatar

Numri i postimeve : 651
Join date : 28/02/2008

MesazhTitulli: Keshillat per bimėt dhe kurat, pėr tė pasur njė trup perfekt   Wed Apr 16, 2008 8:42 pm

Keshillat per bimėt dhe kurat, pėr tė pasur njė trup perfekt


Dietat dhe shėndeti
Nė kulturėn tonė presioni pėr tė qenė i dobėt ėshtė i madh. Individėt vazhdimisht pėrballen me mendimet se forma ideale e trupit ėshtė dobėsia e tejskajshme. Nė suplementin e sotėm tė gazetės “Albania”, ju do tė njiheni pikėrisht me gjithēka qė duhet tė ndiqni pėr tė pasur njė trup tė bukur, nė formė duke pėrdorur medikamente bimore qė nuk kanė asnjė efekt anėsor pėr organizmin. Specialistja Mimoza Petani, tregon ilaēet bimore qė duhet tė pėrdorni pėr tė rėnė nga pesha, pėr tė pasur linja perfekte, pėr tė luftuar celulitin etj. Ndėrkohė pėr ēdo pyetje ose shqetėsim qė ju keni mund tė na shkruani nė adresėn tonė tė e_mailit: albania.shėndetėsia@gamill.com. Fėmijėt e brendėsojnė idenė pėr tė qenė tė dobėt dhe qė nė moshė tė hershme kuptojnė se tė qenit mbipeshė ėshtė i padėshirueshėm. Disa qė mund tė jenė mė tė shėndoshė se forma ideale, fillojnė ta shohin trupin e tyre si njė burim sikleti tė trupit. Pasioni pėr tu dobėsuar duket se rėndon mė shumė nė disa grupe demografike pėr shembull: gratė paraqesin mė shumė pakėnaqėsi pėr peshėn e trupit tė tyre. Njė trup jo i pėrsosur u ofron tė tjerėve njė dėshmi tė dukshme dobėsie, mungesė rezistence, sjellje tė ngadalta dhe mungesė kontrolli. Kėshtu pra shoqėria do tė reagojė keq ndaj atyre qė nuk kanė kėto standarde dhe se individėt do tė vuajnė nga kėto reagime si nė nivelin social ashtu dhe nė atė psikologjik.
Vuajtjet sociale dhe psikologjike
Personat obezė pėrcaktohen si dembelė, tė papastėr dhe me mungesė kontrolli. Qėndrimet negative krijojnė paragjykime dhe si rrjedhim ndikojnė nė faktorė tė tillė si: vendimi pėr tė marrė nė punė njė person obez dhe kjo duket qartė nga paditė e shumta qė janė bėrė nga persona obezė mbi faktin se ata nuk arrijnė tė punėsohen, detyrohen tė lenė njė punė, ose u refuzohet pjesėmarrja nė njė aktivitet dhe vetėm e vetėm pėr shkak tė peshės sė tyre. Tek personat obezė vėrehet ndjenja e tyre e veēantė. Ka njė realitet social paragjykimesh dhe diskriminimesh qė ndikon funksionimin psikologjik. Nocioni i fajėsisė pėrmbi peshėn tek individėt me peshė ėshtė i kuptueshėm, duke pasur parasysh supozimet kulturore mbi peshėn dhe formėn e trupit. Individėt mbipeshė e fajėsojnė veten dhe ndjenjėn se do tė mund tė kenė njė trup mė tė hollė nėse bėjnė pėrpjekje tė mėdha.



Faktorėt e rrezikshėm qė kontribuojnė nė mbipeshė
Vlefshmėria e ushqimeve me yndyra tė tepėrta
Nivelet e larta tė yndyrave ditore
Mėnyrat e tė ushqyerit qė promovojnė obezitetin
Faktorėt biologjikė
Faktorėt gjenetikė
Shkalla e ulėt metabolike
Numri i lartė i qelizave yndyrore




Dieta e mirė apo e keqe
Mbrojtja e dietės ėshtė caktuar si njė nga mėnyrat mė tė lehta, tė shpejta dhe shtėpiake pėr tu ulur nė peshė. Popullariteti i dietave ėshtė po aq i madh sa edhe numri i shumtė i tyre. Shumė individė i pėrdorin ato me qėllimin e qartė qė edhe ato vetė reklamojnė, tė bien nė peshė dhe mundėsisht kjo rėnie tė zgjasė sa mė shumė. Dieta ėshtė vlerėsuar si jo e drejtė pėr humbjen e peshės dhe kjo pėr disa arsye: Humbja e peshės nuk ka treguar ulje tė shkallės sė vdekshmėrisė; Dietat janė pa pėrjashtim jo efektive; Dieta mund tė ēojė nė ērregullime tė ngrėnies pa kriter, bulimia nervore ose ankoreksi nervore.

Obeziteti

Obeziteti ėshtė njė ērregullim heterogjen dhe ka mundėsi qė trajtime tė ndryshme tė jenė efektive pėr individė tė ndryshėm. Nuk duhet tė mendohet se mund tė pėrdoret njė trajtim i vetėm, i suksesshėm me tė gjithė individėt dhe se njė program qėndron mbi tė tjerėt. Ushqimet janė njohur si baza tė menaxhimit afatgjatė tė peshės. Shumė individė kanė pritshmėri ireale mbi rezultatet afatshkurtra tė ushqimeve dhe kur kėto pritshmėri nuk arrihen, ai mund tė frustrohet, tė shkurajohet dhe tė mos pėrpiqet mė tė kryejė ushtrime tė rregullta.

Individėt obezė
Individėt obezė janė shumė tė ndjeshėm ndaj sinjaleve tė jashtėm (pamja, era dhe shija e ushqimit). Njerėzit me mbipeshė duhet tė shmangin situata nė tė cilat veprojnė sinjale ushqimore tunduese. Qė tė bėhen mė tė ndėrgjegjshėm pėr stimuluesit e jashtėm, njerėzit obezė mund tė mbajnė ditar pėr ushqimin: njė listė tė asaj qė hanė, kohėn kur hanė, si ndjehen kur hanė dhe nė ē’rrethana hanė. Krahas faktorėve psikologjik dhe ambiental, shfaqja e obezitetit ka tė bėjė edhe me rolin qė luan organi i pankreasit. Ērregullimet e punės sė pankreasit shkaktojnė ndryshime nė nivelin e insulinės. Kėto ndryshime tė punės hormonale lidhur me shfaqjen e obezitetit si njė faktor i pranishėm nga puna e pankreasit. Pranoni veten ashtu si jeni dhe mos e shkatėrroni organizmin duke mbajtur dieta tė forta dhe duke mos ngrėnė bukė, por hani nga pak nga tė gjithė llojet e ushqimeve, pėrdorni trajtime bimore qė nuk sjellin efekte anėsore nė shėndet dhe bėni ushtrime, pasi pėrveēse luajnė rol nė linjat trupore, bėjnė shumė mirė pėr mirėfunksionimin e organizmit. Bėni kujdes me ushqimin qė shtojnė riskun e obezitetit duke i pakėsuar ato dhe jo duke i shmangur plotėsisht, pasi trupi ka nevojė pėr tė gjithė llojet e ushqimeve.

Ilaēet bimor dhe ushqimet pėr tė rėnė nga pesha

Taraxacum officinale
Karakteristikat e kėsaj bime si favorizuese nė funksionin tretės dhe depurativ tė organizmit rrisin rėndėsinė e saj si ndihmėse nė dietat pėr uljen e peshės dhe pėrmirėsimin e funksioneve osteoartikulare. Taraxaco ka shumė pėrdorime tradicionale si pėr shembull ai pėrdoret si laksativ i lehtė, tonik i mėlēisė, diuretik dhe depurativ dhe antiedematoz. Rrėnja, qė pėrbėn dhe pjesėn e bimės qė ka vetitė e mėsipėrme pėrmban fruktozė, taraxacoside, laktone tė hidhura, triterpeni, laktoni sesquiterpenike, sterole etj. Karakteristikat e kėsaj bime si favorizuese nė funksionin tretės dhe depurativ tė organizmit rrisin rėndėsinė e saj si ndihmėse nė dietat pėr uljen e peshės dhe pėrmirėsimin e funksioneve osteoartikulare.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://newballkan.forumn.org
Aresi
Newballkan
Newballkan
avatar

Numri i postimeve : 651
Join date : 28/02/2008

MesazhTitulli: Re: Keshillat per bimėt dhe kurat, pėr tė pasur njė trup perfekt   Wed Apr 16, 2008 8:42 pm

Mormodica (Bitter lemon)
Ėshtė njė bimė qė rritet nė Azi dhe pėrdoret nga vendasit edhe nė ushqimin e pėrditshėm. Kjo bimė ka efekt ipoglicemizant, pra ul nivelin e sheqerit nė gjak, prandaj dhe pėrdoret nė dietat e ndryshme pėr dobėsim, sepse ndikon nė metabolizmin e sheqernave. Pėr efektet qė ka kjo bimė nuk rekomandohet tė merret nga persona qė vuajnė nga ipoglicemia (nivele tė ulėta tė sheqerit nė gjak) dhe nga gratė shtatzėne (edhe pse nuk ka studime tė mirėfillta qė konfirmojnė kėtė kundėrndikim). Kjo bimė ėshtė e pasur me vitamina dhe minerale si hekur, kalcium, fosfor, kalium, fibra ushqimore, vitaminė A, C, B1, B3 etj. Pėrdorime tė tjera tė kėsaj bime janė nė: HIV/AIDS, tumore, diabet, etj.

Coleus
Coleus pėrmban njė substancė tė quajtur forskolin, qė duke stimuluar gjėndrėn tiroide bėn tė mundur humbjen e yndyrave. Por nė ndryshim nga efedrina qė ėshtė pėrdorur shpesh pėr kėtė qėllim, forskolina nuk ka efekte anėsore si rritje e tensionit, takikardi, nervozizėm dhe shqetėsime tė sistemit nervor si efedrina. Me kalimin e viteve ėshtė gjithnjė e mė e vėshtirė tė humbet pesha nėn ndikimin e substancave si kafeina, ose duke stimuluar gjėndrėn tiroide ose insulinėn. Forskolina ėshtė parė qė anulon kėtė humbje sensibiliteti duke ripristinuar njė nivel metabolik tė djegies sė yndyrave si nė njė organizėm tė ri. Kjo ėshtė njė avantazh plus pėr moshat mbi 40-vjeē te tė cilėt pilulat dhe sistemet e dobėsimit tė tipeve tė tjera nuk janė shumė efektive. Dhe sė fundmi, ėshtė parė qė forskolina ruan muskujt gjatė dietave pėr dobėsim. Kjo ėshtė shumė e rėndėsishme, sepse dihet qė njė pjesė e konsiderueshme e peshės sė humbur nga dietat dobėsuese i pėrket muskujve qė i jep formėn trupit dhe djeg kaloritė. Kjo ėshtė arsyeja qė shpesh personat nė dietė nė fund tė saj kanė njė paraqitje mė pak tė kėnaqshme edhe pse kanė humbur peshė.
Kromi
Kromi ėshtė njė mineral esencial qė ndihmon organizmin tė djegė kaloritė, tė humbė yndyrat dhe peshėn duke ruajtur muskujt. Kromi ndihmon organizmin tė normalizohet nga pikėpamja metabolike dhe stabilizon “fazėn” pėr njė dobėsim tė sigurt dhe afatgjatė. Pjesa mė e madhe e amerikanėve qė hanė shumė karbohidrate dhe yndyra zhvillojnė njė gjendje nė tė cilėn trupi dėrgon kalori nė qelizat dhjamore pėr ta konservuar aty nė vend qė ta dėrgojė nė muskuj pėr ta transformuar nė energji. Kjo bėn qė jo vetėm tė rritet sasia e dhjamit, por edhe ajo e kolesterolit nė gjak. Kromi i kombinuar me njė dietė tė ekuilibruar dhe ushtrime fizike mundėson uljen e peshės. Nė prani tė njė sasie tė caktuar kromi organizmi i “dėrgon” kaloritė nė vendin e duhur dhe ndihmon trupin tė djegė yndyrat. Kromi ndihmon gjithashtu edhe pėr tė mbajtur nėn kontroll oreksin.

Glucomanani (Amorphophallus konjac)
Rrėnja e bimės sė konjakut pėrmban glukomanan qė falė fibrave tė tretshme, nė prani tė ujit fryhet duke thithur deri nė 100 herė volumin e saj dhe duke bėrė qė tė ndihemi tė ngopur me stomakun plot. Pėrveē kėsaj, kjo bimė ul absorbimin e sheqernave, yndyrave dhe kripėrave biliare duke rregulluar edhe nivelin e kolesterolit.

Kajsia
Kajsia pėrdoret nė dietat pėr dobėsim, sepse ka njė efekt laksativ duke ndihmuar transitin intestinal qė shpesh ėshtė mė i ulur nė personat mbipeshe. Grupet kėrkimore nė universitetin e Okayames prej vitesh kanė fokusuar vėmendjen e tyre te Cassia nomame (kajsia) duke analizuar nė fillim gjethet ku kanė gjetur luteolinen si komponent tė rėndėsishėm me aktivitet inibitor mbi lipazėn pankreatike, substancė kjo nė gjendje tė ndihmojė nė ruajtjen e nivelit fiziologjik tė triglicerideve.

Banaba
Ėshtė njė bimė qė rritet nė Azinė orientale dhe qė pėrdoret kryesisht si hipoglicemizante dhe kundėr obezitetit. Principi aktiv tė cilit i detyrohen vetitė ipoglicemizante ėshtė acidi corosolic qė ka njė mekanizėm veprimi insulin-like edhe kur merret nga goja, favorizon pėrdorimin e glukozės nga qelizat dhe prandaj e quajnė fito-insulinė. Kjo veti e saj e ka bėrė qė tė shihet si trajtim me interes dhe nė personat qė vuajnė nga diabeti (qė janė insulin-vartės), por shumė mė pak nė diabetin juvenil. Pa diskutim qė tė shikohet efikasiteti duhet tė ndiqet nga njė stil jetese korrekt dhe i ekuilibruar. Studimet klinike kanė parė qė marrja e banabes vetėm pėr 4 javė fillon tė japė rezultate tė kėnaqshme dhe pėrveē kėsaj efekti zgjat deri nė njė muaj pas marrjes. Lėvizja fluktuante e niveleve tė glukozės nė gjak stimulon urinė dhe dėshirėn pėr tė ngrėnė sidomos tė ėmbėlsirave, pra duke rregulluar nivelin e sheqerit nė gjak mund tė kontrollohet mė mirė marrja e ushqimeve pra dhe rėnia nė peshė.
Acidi corosolic
Pėrveē gluicemisė, acidi corosolic inibon diferencimin e adipociteve (qelizat nė citoplazmėn e tė cilave depozitohen yndyrat dhe qė formojnė indin dhjamor), duke ndihmuar edhe njė herė nė rėnien nė peshė. Pėrveē uljes sė glicemisė nga studime tė ndryshme ėshtė parė edhe njė ulje e yndyrave nė mėlēi si rrjedhojė e uljes sė akumulimit tė triglicerideve duke ekuilibruar kėshtu situacionin total tė yndyrave. Pėrdorimi i dozave nga 8-48mg tė acidit korosolic nuk ka dhėnė probleme toksiciteti, prandaj mund tė quhet njė bimė e sigurt pėr dobėsim. Megjithatė, pėr mungesė tė studimeve klinike ėshtė mė mirė tė mos pėrdoret nė shtatzėni.
Kjo bimė gjen pėrdorim nė uljen e niveleve tė sheqerit nė gjak, nė mbipeshė, pėr tė luftuar urinė nervore qė vjen si rrjedhojė e fluktuacioneve tė nivelit tė glicemisė dhe pėr tė pėrmirėsuar yndyrat nė pėrgjithėsi.

Produktet bimore pėr dobėsim
Primum
Genzian
Ortica
Betulla
Crescione
Cicoria
Prugna
Carciofo
Bardana
Zn, Mg, K
Cellsol dren
Pilosella
Orthosiphon (the di giava)





Faqja 15

Trajtimi i celulitit
Celuliti konsiderohet patologji dhe ėshtė njė nga problemet mė shqetėsuese tek femrat. Nė rastet me celulit themi qė sasia e yndyrės ėshtė mbi limitin standard tė normales domethėnė mbi 22 por qind tė peshės trupore. Celuliti ka volum, sepse nė fazėn e zhvillimit tė tij kemi zmadhim tė qelizės dhjamore dhe si pasojė deformim tė pjesėve tė ndryshme tė trupit. Ai ėshtė i dukshėm nė pozicion vertikal dhe ka efekt pamor tė ngjashėm me lėkurėn e portokallit. Kjo zonė ėshtė e mbingarkuar me ujė dhe yndyrė dhe kėshtu deformon enėt e gjakut dhe pengon qarkullimin normal tė tij. Nėse nuk marrim masa celuliti do tė akumulohet nė vazhdimėsi. Pėr ta luftuar, ose parandaluar atė duhet njė aktivitet fizik i pandėrprerė. Nė rastet ekstreme duhen bllokuar burimet e yndyrave, tė sheqerit dhe tė brumėrave. Duhet konsumuar njė sasi e madhe uji deri nė 3 kg nė ditė, sepse oksigjeni qė pėrmban uji e eliminon celulitin nė njė masė tė konsiderueshme.
Trajtimet estetike
Nė trajtimet estetike, ėshtė mjaft efikase baltoterapia me produkte organike si: alga deti, kėrpudha tė konservuara nė parafinė. Ky trajtim ndihmon rrėzimin e celulitit dhe rezultatet janė tė kėnaqshme. Trajtimi shoqėrohet me tonifikimin e muskulaturės dhe detyrimisht duhet ti nėnshtrohesh aparateve me elektroda siē janė: Top Slimmer, Ultratonic etj. Kjo ėshtė gjimnastike pasive, ose dobėsim nė mėnyrė dembele. Kėto trajtime janė tė kushtueshme por te rehatshme. Ndryshe mund tė ushtroheni nė natyrė ose palestėr por gjithmonė mos harroni ujin qė ėshtė element i rėndėsishėm. Me vullnet ēdo gjė arrihet. Pas kėtyre trajtimeve do tė keni njė trup perfekt. Humbja nė peshė tė jep sadisfaksion dhe ndihesh me energjik dhe mė i shėndetshėm.
Celuliti
Celuliti ėshtė njė lloj indi dhjamor nė shtresėn e nėnlėkurės qė pėrmban tufa indi lidhor. Ky ind lidhor, qė varion nė trashėsi dhe ėshtė i ndėrthurur me qelizat dhjamore, mbahet nė atė pozicion nga njė rrjet fibrash qė e mbron trupin tonė duke rrethuar muskujt dhe organet...
Ai ėshtė i rrethuar nga njė lėng qė pėrveēse e ushqen, pėrbėn dhe njė sistem efektiv pėr eliminimin e mbeturinave. Kur gjithēka funksionon siē duhet, mbeturinat largohen jashtė trupit nga ky sistem, gjė qė rezulton nė kurba tė lėmuara tė trupit; kur yndyrat, lėngjet dhe toksinat mbeten thellė nė lėkurė (poshtė shtresės epidurale), indi lidhor trashet dhe forcohet duke dhėnė njė efekt fryrės. Me kalimin e moshės shtresat e lėkurės hollohen, ēka rezulton nė shfaqjen e pamjes sė valėzuar tė celulitit.
Ndryshimi i celulitit me dhjamin
Ndryshimi i celulitit me dhjamin ėshtė se celuliti, nė dallim nga dhjamosja, ndodhet vetėm nė disa pjesė tė caktuara te trupit; kofshėt, tė ndenjurat, barku dhe gjoksi. Celuliti ka tė bėjė detyrimisht me peshėn. Megjithėse formimi i celulitit varet nga dieta dhe stili i jetesės, pjesa mė e madhe e tij ėshtė e formuar nga toksina dhe yndyra tė formuara nė trup, qė mund tė prekin gra tė ēfarėdolloj pėrmase, peshe dhe strukture trupore. Tipat e celulitit: Celuliti i fortė ose solid, zakonisht gjendet nė gratė aktive si balerinat, atletet etj. Ky lloj celuliti ėshtė i vėshtirė tė eliminohet sepse nuk drenohet kollaj nga trupi. Nga ana tjetėr nė disa raste ėshtė i vėshtirė dhe tė diktohet sepse ngjitet direkt me muskulin. Celuliti i shkrifėt, nuk ėshtė aq i pėrqendruar dhe ėshtė mė i dukshėm se celuliti solid. Zakonisht gjendet nė zona tė mėdha, ėshtė i lėvizshėm dhe mund tė shkaktojė atoni muskulore (rėnie e tonusit). Edhe pse mė i dukshėm, celuliti i shkrifėt mund tė eliminohet mė lehtėsisht.
Kush preket nga celuliti dhe pse
Zakonisht janė gratė ato qė preken mė shume nga celuliti. Ai fillon tė shfaqet tek vajzat rreth moshės 14 vjeē dhe rritet si rezultat i hollimit dhe rishpėrndarjes sė shtresės sė lėkurės me kalimin e moshės. Celuliti zakonisht formohet tek gratė pas lindjes dhe nė ato qė marrin kontraceptivė oralė sepse sistemi i eliminimit nuk mund tė pėrballojė fluksin tepėr tė madh tė estrogjeneve nė trup. Ai mund tė zhvillohet edhe pas traumave aksidentale qė dėmtojnė sistemin e qarkullimit tė gjakut ose nė ato qė bėjnė jetė sedentare (pasive). Shumė rrallė celuliti mund tė formohet edhe tek meshkujt, kjo sepse rrjeti i tyre i qelizave yndyrore ėshtė nė thellėsi tė lėkurės.

Faktorėt qė kontribuojnė nė formimin e celulitit janė:
1. Trashėgimia.
2. Marrja e pamjaftueshme e ujit. Uji ndihmon nė sistemin e eliminimit tė mbeturinave duke nxjerrė jashtė toksinat nga trupi. Kėshillohet mundėsisht tė merren 7 gota ujė nė ditė. Konsumi i 3 litrave ujė nė ditė ėshtė optimale.
3. Dieta. Zakonet e dėmshme tė ngrėnies (alkooli, kafeina, ushqimet pikante) ndihmojnė nė formimin e celulitit sepse toksinat qė ato prodhojnė, mbeten nė indin dhjamor.
4. Pirja e duhanit. Nuk ėshtė e dėmshme vetėm pėr lėkurėn dhe mushkėritė, por gjithashtu ngushton kapilarėt e gjakut dhe dėmton indin lidhor duke shkaktuar fryrjen karakteristike tė celulitit.
5. Tensioni dhe stresi. Bėjnė qė muskujt dhe indi lidhor qė i mbulon ato, tė trashen. Nga ana tjetėr tensioni bllokon qelizat, duke dėmtuar eliminimin e mbeturinave dhe pastrimin e trupit.
6. Marrja e mjekimit. Mund tė dėmtojė proceset natyrale tė organizmit tė njeriut. Barnat pėr dobėsim, sedativėt dhe diuretikėt, mund tė ēojnė tė gjitha nė krijimin e celulitit, kontraceptivėt oralė, qė rrisin nivelin e estrogjeneve nė gjak, shkaktojnė zmadhimin e qelizave yndyrore qė ēon nė mbajtjen e ujit nė organizėm. Mbajtja e ujit nė organizėm pengon trupin tė eliminojė toksinat dhe krijon celulitin.
7. Mungesa e ushqimeve dhe stili sedentar i jetesės. Ushtrimet ndihmojnė tonifikimin muskulor, qarkullimin e gjakut dhe mirėqenien e pėrgjithshme, duke shkaktuar copėzimin e indit tė bllokuar dhe pastrimin e trupit.

Eliminimi
Mos prisni mrekulli kur bėhet fjalė pėr celulit. Por nga kombinimi i ushqyerjes dhe aktivitetit fizik tė duhur, me eliminimin e stresit dhe trajtimet estetike, mund tė rezultojnė nė zbutje tė lėkurės. Rritja e qarkullimit tė gjakut pėrmes masazhit, padyshim qė ndihmon nė eliminimin e celulitit. Ēelėsi nė parandalimin dhe luftimin e celulitit ėshtė pastrimi i trupit i kombinuar me aktivitet fizik, dietė tė shėndetshme, reduktim tė tensionit dhe pėrmirėsim tė qarkullimit tė gjakut.



Ananasi lufton celulitin
Fruti i ananasit pėrmban njė enzimė qė quhet Bromelaine, e cila ka pėr veti tė shkrije proteinat (depolymerizon fibrinėn). Pra kur fryti i ananasit ėshtė i pjekur mirė, mund tė pėrdoret pėr dietė. Ai ndihmon nė eliminimin e yndyrave tė tepėrta. Ul ndjeshėm celulitet tek femrat dhe ndihmon gjithashtu pėr tė rėnė nga pesha. Por kujdes, ananasi jo shumė i pjekur, pėrmban shumė vitaminė C dhe ndihmon nė kėtė rast nė hapjen e oreksit. Ananasi ėshtė njė frut tropikal mė njė shijė shumė tė shijshme dhe gjendet nė treg edhe nė vendin tonė. Ju mund ta keni shijuar atė si frut nė kokteje tė ndryshėm pa e ditur se pėrdorimi i tij ka njė rol tė rėndėsishėm nė organizėm. Ananasi ėshtė fruti qė ndihmon nė forcimin e kockave, nė pėrmirėsimin e gjendjes shėndetėsore gjatė gripit, si dhe ndihmon nė parandalimin e problemeve dhe ul rrezikun e sėmundjeve tė zemrės. Edhe pse ėshtė pak e vėshtirė ta ndash frutin nga lėkura, rėndėsia qėndron te pėrbėrėsit qė ky fryt pėrmban. Ananasi ka vlera tė shumta pėr shėndetin e njeriut, sidomos pėr forcimin e kockave, pasi ėshtė njė frutė shumė i pasur me vitaminė C. Fillimisht duhet theksuar se ėshtė tepėr e rėndėsishme qė fruti tė jetė i freskėt dhe kjo gjė dallohet tek gjethet e tij. Ato nuk duhet tė jenė aspak tė zverdhura, por nė njė jeshile sa mė tė errėt. Nė sajė tė pėrbėrėsve tė tij ananasi vepron nė organizėm si dizintoksikues (largon helmet nga organizmi), diuretik (shkarkon ujėrat e tepėrta nė organizėm), dhe antiinflamator. Efektet e tij kuruese janė se ky frut shėrues lufton tė gjitha format e celulitit, edemave (ėnjtjet). Ananasi ndihmon edhe nė tretjen e mirė tė ushqimit.

Kur nuk duhet tė bėhet trajtimi anticelulit
Nuk mund t’i nėnshtrohesh kėsaj terapie nė rastet kur vuan nga:
1. Zemra
2. Organet e frymėmarrjes
3. Diabeti
4. Variēet
5. Mėlēi kronike
6. Epilepsi
7. Puērra masive
8. Lėkura ėshtė e dėmtuar
9. Shtatzėnia
10. Gjatė ciklit menstrual
11. Kur ka plagė tė pashėruara plotėsisht nė lėkurė
12. Menjėherė pas ndėrhyrjeve kirurgjikale etj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://newballkan.forumn.org
Aresi
Newballkan
Newballkan
avatar

Numri i postimeve : 651
Join date : 28/02/2008

MesazhTitulli: Re: Keshillat per bimėt dhe kurat, pėr tė pasur njė trup perfekt   Wed Apr 16, 2008 8:44 pm

Faqja 16

Ēaji i gjelbėr pengon rritjen e peshės
Sipas disa hulumtimeve laboratorike, ēaji i gjelbėr mund tė jetė i dobishėm edhe pėr tė parandaluar trashjen dhe ruajtjen e vijės trupore, por edhe pse kjo ėshtė treguar e suksesshme tek shtazėt eksperimentuese, ende nuk ėshtė dėshmuar tė ketė efekt edhe te njerėzit. Tė dhėnat nga testet paraprake laboratorike nė minj tregojnė:
Peshė mė tė vogėl. Nė mesin e minjve me gjen tė obezitetit (trashėsisė), ato qė morėn ushqim tė pėrzier me ekstrakte tė ēajit tė gjelbėr fituan mė pak peshė.
Mė pak yndyra nė mėlēi. Tek minjtė me gjen tė obezitetit, qė morėn ushqim tė pėrzier me ekstrakte tė ēajit tė gjelbėr, u gjet se kishte edhe mė pak shenja tė ndonjė sėmundje tė mėlēisė tė shkaktuar nga yndyrat.
Nivele mė tė ulėta tė kolesterolit. U gjetėn edhe nivele mė tė ulėta tė kolesterolit dhe triglicerideve te minjtė me gjen tė trashėsisė dhe qė morėn ushqim tė pėrzier me ekstrakte tė ēajit tė gjelbėr, nė krahasim me minjtė me tė njėjtin gjen obeziteti dhe qė nuk morėn ekstrakt nga ēaji i gjelbėr. Njė mėlēi e shėndoshė nuk ėshtė e yndyrshme, mirėpo obeziteti te minjtė, ose njerėzit, mund tė ēojė te krijimi i formacioneve lipidike nė mėlēi dhe tė shkaktojė sėmundjen joalkoolike tė mėlēisė yndyrore. Pėrsa i pėrket ekstraktit tė ēajit tė gjelbėr, gjatė studimit ėshtė pėrdorur doza ekuivalente me atė qė njė person mund tė marr, nėse pi sė paku shtatė gota ēaj brenda ditės.

Studimi, mbipesha shkaktohet nga bashkėpunimi midis organizmit dhe baktereve
Mikrobet janė bashkudhėtarėt mė tė hershėm tė njeriut. Nė fazat e para tė evolucionit, prania e tyre nė organizėm ka ndihmuar pėr ruajtjen e energjisė nė formė dhjami. Por shkencėtarėt thonė se nė epokėn bashkėkohore tė ushqimeve me kalori tė lartė, kėto mikrobe duket se nuk i sjellin njeriut ndonjė tė mirė. Njė grup shkencėtarėsh biologė nė Saint Luis tė Minesotės mendojnė se mbipesha shkaktohet nga bashkėpunimi midis organizmit dhe baktereve. Ata thonė se gjenet e mikrobeve jo vetėm ndikojnė nė ruajtjen e kalorive por edhe zgjedhin se cilat kalori tė ruajnė dhe mbajnė ato kalori qė depozitohen nė dhjam. Kur njeriu ha, ai nuk ushqen vetėm veten e tij. Ai ushqen edhe bakteret e zorrėve. Biologu Xhef Gordon thotė se bakteret nė zorrė e marrin energjinė nga ushqimi ynė dhe numri i tyre nė organizėm ėshtė 10 herė mė i madh sesa ai i qelizave.
Doktor Gordon thotė se njeriu kurrė nuk ha vetėm. Njė komunitet i madh mikrobesh pėrfiton nga ushqimi i tij dhe njė nga mėnyrat e bashkė-ekzistencės sė organizmit me mikrobet ėshtė bashkėpunimi dhe shkėmbimi, nė kėtė rast shkėmbimi i vlerave ushqimore. Doktor Gordon dhe ekipi i tij pranė universitetit Uashington nė Saint Luisi kanė gjetur tė dhėna se ky bashkėpunim midis mikrobeve dhe organizmit mund tė sjellė si rezultat mbipeshėn. Nė studimin e tyre thuhet se tek minjtė nė laborator, prej tė cilėve u hoq njė grup mikrobesh tė caktuara, nuk u vunė re shenja tė dhjamosjes pavarėsisht nga lloji apo sasia e ushqimit. Doktor Gordon thotė se minjtė pa kėto mikrobe u treguan rezistent ndaj mbipeshės qė krijohet si rezultat i niveleve tė larta tė yndyrave dhe sheqerit. Shkencėtarėt zbuluan se minjtė mbi peshė kanė mė shumė baktere tė njė lloji tė veēantė, ndėrsa minjtė nė peshė normale kanė mė shumė baktere tė njė lloji tjetėr. Shkencėtarėt gjithashtu kontrolluan edhe njė numėr njerėzish dhe nxorėn tė njėjtat rezultate, dhe ashtu si tek minjtė, kur analizuan gjenet e mikrobeve panė se ato jo vetėm ndikojnė nė ruajtjen e kalorive por edhe zgjedhin se cilat kalori tė ruajnė dhe mbajnė ato kalori qė depozitohen nė dhjam. Doktor Gordon thotė se ėshtė tepėr herėt tė thuhet nė se mbipesha shkaktohet nga ndryshimet nė mikrobet e zorrėve apo kėto ndryshime shkaktohen nga mbipesha. Megjithatė, duke kuptuar e njohur mė mirė marrėdhėniet midis mikrobeve dhe organizmit, shkencėtarėt ka gjasa tė thonė mė saktė fjalėn e tyre pėr zhvillimin e mėnyrave tė reja pėr tė trajtuar


Sekreti i belit tė hollė, tė dini tė ndaleni
Hulumtimet e fundit shkencore kanė dėshmuar se, pa marrė parasysh llojin e ushqimit qė hani, nuk do tė trasheni nėse nuk hani shumė, gjithashtu, edhe nėse keni kontroll tė brendshėm dhe tė dini kur tė ndaloni sė ushqyeri. Pėrfundimet e laboratorit pėr ushqim nė Universitetin Cornell dėshmojnė se kontrolli i brendshėm, gjithashtu dhe sinjalizimi kur bėhet mjaft, janė faktorė tė rėndėsishėm nė mbajtjen e belit tė hollė apo edhe trashjes. Nė fakt, kaloritė e tepėrta nė njė shujtė tė caktuar nuk do tė mund tė harxhohen, prandaj mė e rėndėsishmja ėshtė tė ndjehet masa. Shumė njerėz qė vuajnė nga trashėsia hanė tepėr dhe atėherė kur ua merr mendja se janė tė uritur ata nė fakt janė tė stėrmbushur, respektivisht vonė e kanė konstatuar kėtė gjė. Njė shembull pėr kėtė janė amerikanėt dhe francezėt. Amerikanėve, qė njihen si komb i trashė, u mungon ky kontroll i brendshėm. Francezėt nė anėn tjetėr e kanė kontrollin, dhe pėrkundėr bukės sė tyre tė famshme, djathėrave tė yndyrshėm dhe verės, nė mesatare janė belhollė. Ata dinė kur tė ndalen. Prandaj, dėgjojeni mė shumė trupin tuaj dhe nevojat e tij tė vėrteta.

Anoreksia dhe Bulimia
Anoreksia ėshtė ērregullimi i tė ushqyerit i shprehur mė shumė te femrat se te meshkujt dhe paraqitet nė ēdo periudhė jetėsore, por mė shpesh nė kohėn e adoleshencės.
Karakteristikat emotive
Depresioni
Ndryshimi i disponimit
Izolimi nga shokėt
Ndėrprerja e lidhjeve
Obsesioni nga pesha e tepėrt
Karakteristikat trupore
Dhembje koke tė shpeshta
Osteoporoza
Amenoreja (mungesa e menstruacioneve)
Rrathėt e zezė rreth syve
Thonj tė thyeshėm
Probleme me dhėmbėt
Ndalja e zemrės

Bulimia (ushqimi jo i rregullt)
Personi bulimik ka perioda tė ushqimit tė tepruar pastaj fazat anoreksike. Bulimia zakonisht paraqitet pas fazės sė adoleshencės.
Karakteristikat emotive
Ndryshimet e shpeshta tė disponimit
Depresioni
Impulsiviteti
Keqpėrdorimi i terapisė dhe alkoolit
Jo respektimi vetvetes
Nevoja pėr pranim nga rrethi
Aktiviteti seksual i rritur
Mendimet nė vetėvrasje
Karakteristikat trupore
Probleme me dhėmbėt
Buzėt e ēara
Probleme me tiroiden
Dhimbja e fytit
Cikli menstrual jo i rregullt
Problemet me zemrėn

Diktoni simptomat:
Problemet me muskuj: gėrēet, dridhjet, dhimbje nė shpinė

Ērregullimet e gjumit: ankthet, pagjumėsia, gjumė i stėrzgjatur
Problemet seksuale: obesim dhe humbje e kėnaqėsisė seksuale
Lodhjet intelektuale: koncentrim i vėshtirėsuar, dobėsim i memories
Ndryshimet e karakterit: mendime tė errtė, tejndjeshmėri, i ndjeshėm nė zhurma, pesimizėm
Problemet nė stomak: diarreja, kopstipacionet, rritja apo dobėsimi i apetitit
Ndryshimet somatike: fyt i thatė, rrahje tė shpeshta tė zemrės, probleme me shikimin, marramendje, dhimbje koke
Gjendja e dobėsuar e pėrgjithshme: dobėsim i shpejt apo edhe trashje e shpejt, zbehtėsi, djersitje e tepruar dhe zona tė zeza rreth syve
Qė tė ndiheni mirė dhje tė evitoni kėtė problem ju nevojitet njė aktivitet i rregullt fizik dhe momente qetėsie dhe pushimi si: banja tė ngrohta, lexime, muzikė etj.). Gjithashtu, ėshtė e nevojshme marrja e vitaminave C, B, E si dhe oligoelementeve magnezium, fosfor, hekur, kalcium.



Faqja 17
Trajtimi qė nė fėmijėri


Rėnia nė peshė, kujdesi duhet tė nis qė nė fėmijėri
Mjekimi mė i mirė i obezitetit, peshės sė tepėrt, ėshtė parandalimi i saj qė nė fėmijėri. Katėr vitet e para tė jetės janė vendimtare nė formimin e indit dhjamor e tė zakoneve tė ushqyerjes. Pėr fat tė keq, tamam nė kėtė moshė, prindėrit lakmojnė t’i kenė fėmijėt sa mė tė shėndoshė, sa mė “buēko”. Pėr t’ia arritur kėsaj, ata pėrpiqen t’i ushqejnė sa mė mirė duke u dhėnė sa mė shumė sheqerna, ėmbėlsira, ēokollata, akullore, sheqerka, fruta etj. Ata nuk e dinė qė, padashur, u bėjnė fėmijėve kėshtu njė dėm pothuaj tė pandreqshėm e qė do t’u kushtojė shtrenjtė gjatė jetės sė tyre, pasi tė jenė rritur, mė shpesh pas moshės 40 vjeē. Njė fėmijė i tillė nė tė shumtėn e rasteve bėhet obez, gjė qė mund tė shkaktojė shfaqjen e njė sėrė sėmundjesh, si diabetin, tensionin e lartė tė gjakut, yndyrat e larta etj., tė cilat do t’i imponojnė fillimin e njė diete shumė tė varfėr pėr t’u ulur nė peshė. Mirėpo, ky individ, i mėsuar tėrė jetėn me ushqime tė mira, ėmbėlsira, byreqe, fruta etj., i mėsuar me gjellėt mė tė shijshme, e ka shumė tė vėshtirė tani t’i harrojė ato. Pikėrisht, kjo ėshtė arsyeja qė mjekimi i obezitetit, ulja nė peshė me anė tė dietės, dėshton nė njė numėr tė madh rastesh. Megjithatė, obeziteti nuk duhet quajtur kurrsesi si sėmundje e pashėrueshme. Shėrimi i tij ėshtė krejtėsisht i mundshėm dhe i sigurt. Ai arrihet jo vetėm me ilaēe apo kura speciale, por edhe me vullnetin dhe bashkėpunimin e tė sėmurit nė mjekim. Vullneti dhe bashkėpunimi nė kėtė rast nuk janė njė fjalė gojė. Ata janė ēelėsi i vetėm i suksesit. Ėshtė e vėrtetė qė nė shumė tė sėmurė ata mungojnė, por ėshtė po kaq e vėrtetė qė ata mund tė fitohen. Natyrisht, jo nė njė ditė. Ata nuk janė kokrra qė gėlltiten, nuk jepen me recetė, por arrihen me njė punė serioze tė pėrbashkėt tė mjekut dhe tė sėmurit, tė cilėt duhet tė punojnė pėr kėtė nė mirėkuptim me njėri-tjetrin.
Me mirėkuptim kuptojmė qė as mjeku tė mos jetė nė pozitė thjesht predikuese e komanduese dhe as i sėmuri tė mos jetė “kokėfortė”. Bashkėpunimi i tyre nė njė proces tė tillė siē ėshtė rėnia nė peshė duhet tė ketė pėr bazė sqarimin e sinqertė, ndėrgjegjėsimin e tė sėmurit dhe me pas pajisjen me njohuri tė tij. Njė i sėmurė qė nuk ėshtė i qartė dhe i bindur pėr domosdoshmėrinė e masave qė i propozohen, nuk ka si t’i zbatojė ato me vullnet e ndėrgjegje. Nė qoftė se nuk ėshtė i bindur pse duhet tė bjerė nė peshė, tė gjitha mbeten fjalė nė erė dhe mjekimi i obezitetit dėshton nė mėnyrė tė sigurt.
Veēoritė e organizmit
Sipas veēorive tė secilit organizėm, sipas metabolizmit tė tyre, ka njerėz qė shėndoshen mė shpejt dhe njerėz qė shėndoshen mė me vėshtirėsi. Ka njerėz qė pėr tė shtuar 1 kilogram nė peshė u duhet tė grumbullojnė rreth 9000 kalori tė tepėrta, por ka tė tjerė qė pėr tė shtuar kėtė kilogram u mjaftojnė vetėm 3000 kalori tė tepėrta. Sidoqoftė, njė gjė del e qartė, nė tė dy rastet shtesa e peshės ėshtė bėrė gjithmonė me kalori tė tepėrta. Pra edhe ata njerėz qė gjoja e kanė vėshtirė tė shėndoshen, po e kaluan masėn nė ushqim, domosdo do tė shtojnė nė peshė. Duhet thėnė qė ata njerėz qė e kanė shtimin e peshės mė tė kollajshėm, shpeshherė procesin pėr ta humbur kėtė peshė qė vunė e kanė pėrkundrazi mė tė vėshtirė. Kėshtu psh. nėse njė kile dhjamė e vunė me 3000 kalori tė tepėrta, pėr ta humbur kėtė kilogram ata duhet tė krijojnė njė defiēit prej 9000 kalorish. Psh. nėse ky individ ha ēdo ditė 500 kolori mė tepėr nga ē’ka nevojė, brenda 6 ditėsh ai do tė shtojė njė kilogram. Pėrkundrazi, pėr tė humbur kėtė kilogram, me njė dietė prej 500 kalori mė pak sesa nevoja ditore, atij do t’i duhen jo 6 por 10 ditė. Po kėshtu ėshtė e vėrtetė qė njerėzit sa mė tė dhjamosur e me peshė tė tepėrt qė tė jenė, aq mė tė madh e kanė oreksin, pra aq mė tė vėshtirė e kanė tė durojnė “perizin”, me ushqim tė pakėt. Dhjami bllokon veprimin e insulinės nė trup, prandaj pankreasit i duhet tė prodhojė sasira mė tė mėdha insuline qė ta mposht kėtė rezistencė. Mirėpo, insulina e tepėrt krijon njė ndjenjė urie tė parezistueshme. Pra, do tė detyrohemi tė hamė diēka pa tjetėr dhe sa me tepėr qė tė hamė kuptohet qė aq mė shumė do tė na rritet oreksi. Shpėtimi nga ky “ēark” ėshtė vetėm dieta me sa mė pak kalori dhe sa mė pak sheqerna. Duket si ēudi, por ėshtė e vėrtetė qė pikorish atėherė kur filloni tė hani mė pak ushqim, pakėsohet dhe ndjenja e urisė, pra ulet oreksi. Kjo ėshtė pasojė e uljes sė sasisė sė insulinės nė gjak, pasojė e zbėrthimit tė dhjamit, i cili, duke u tretur, frenon oreksin.

Barra dhe lindjet nė krijimin e dhjamit tė tepėrt
E vėrteta ėshtė qė disa gra shėndoshen sė tepėrmi gjatė barrės, e sidomos nė muajt e parė tė lindjes. Nė gratė e predispozuara pėr diabet, mundėsia e shėndoshjes pas lindjes ėshtė shumė mė e madhe. Jo rrallė nė kėtė periudhė ato shtojnė 10-12 kg nė peshė apo edhe mė tepėr. Sidoqoftė, nė tė gjitha rastet pėrgjegjėsinė pėr shtimin nė peshė nuk e ka barra dhe as lindja, por teprimi nė ushqim. Pėr zhvillimin normal gjatė shtatzėnisė mjafton njė dietė prej 1800-2000 kalori. Por janė tė shumta gratė qė me mendimin se duhet tė hane sa pėr dy vetė, marrin njė kalorazh shumė tė madh duke ngrėnė sa mė tepėr ushqime. Po kėshtu, pas lindjes, tė shtyrė nga mendimi se ushqimi i shumtė jep qumėsht tė shumtė, pėrdorin shumė ushqime, sidomos lėngje, si lėngje frutash, bozė, qumėsht me sheqer etj. Ushqimi i tepėrt nuk shton qumėshtin, por pėrkundrazi shton dhjamin, peshėn. Pėr ta kuptuar qė ushqimi qė ju merrni ėshtė i tepėrt apo jo, ju keni njė tregues tė pagabueshėm. Ky tregues ėshtė peshimi i herėpashershėm. Nė qoftė se pesha juaj shkon duke u shtuar, kuptohet qė ushqimi qė pėrdorni ėshtė pėr ju i tepėrt dhe duhet kufizuar. Nėse pesha rri nė vend, pra nuk ndryshon, kjo tregon qė ju merrni njė ushqim tė barabartė me nevojat e organizmit tuaj. Sė dyti, tė sėmurėt qė duan tė ulen nė peshė duhet tė jenė tė qartė qė kjo nuk arrihet nė qoftė se ata vetė nuk kanė marrė vendim tė prerė pėr t’u dobėsuar.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://newballkan.forumn.org
Aresi
Newballkan
Newballkan
avatar

Numri i postimeve : 651
Join date : 28/02/2008

MesazhTitulli: Re: Keshillat per bimėt dhe kurat, pėr tė pasur njė trup perfekt   Wed Apr 16, 2008 8:44 pm

Nisja e dietės
I sėmuri duhet tė jetė i bindur dhe i vendosur pėr tė ndėrmarrė njė mjekim tė tillė. Mjekėt, natyrisht, e kanė pėr detyrė t’u rekomandojnė rėnien nė peshė si rrugė e vetme e mbrojtjes nga obeziteti dhe diabeti, qė janė dy vrasės nga mė tė rrezikshmit. Mirėpo, vendimi pėr tė luftuar kundėr tyre duhet tė merret nga ju vetė.
Qė t’i hyjė seriozisht dietės pėr tė rėnė nė peshė i sėmuri duhet, sė pari, tė njohė rreziqet e obezitetit, por, mė tepėr, duhet t’i kuptojnė e t’i besojnė ato. Sė dyti, duhet qė ai tė arrijė tė bindet pėr mundėsinė e realizimit dhe tė suksesit tė njė diete tė tillė. Nė praktikė, shumica e njerėzve obezė shėndetin e tepėrt nuk e quajnė sėmundje, prandaj dhe nuk e kuptojnė pse dhe si mund tė mbahet njė dietė me ushqim kaq tė kufizuar.

Si realizohet rėnia graduale e peshės
Rėnia graduale e peshės realizohet nė kushte tė zakonshme, duke vazhduar punėn, me ndihmėn e kufizimit tė ushqimit, uljen e kalorazhit ditor. Nė fillim hiqen nga dieta ushqimet qė pėrmbajnė shumė kalori dhe qė si rregull janė tė ndaluara pėr diabetikėt, si ėmbėlsirat, pėrdorimi i sheqerit nė qumėsht, ēaj etj., hiqet pėrdorimi i alkoolit, qė dihet se ėshtė shumė i pasur me kalori, kufizohen frutat nė jo mė shumė se dy kokrra nė ditė, kufizohen brumėrat, yndyrnat qė, pėr ēdo gram tė tyre, pėrmbajnė nga 9 kalori. Me rėndėsi ėshtė qė tė kufizohet ose mė mirė tė pėrgjysmohet sasia e bukės tė pėrdorur deri tani. Me kėtė dietė i sėmuri duhet tė fillojė tė peshohet tė paktėn 1 herė nė javė, me tė njėjtėn peshore, tė njėjtėn orė tė ditės e me tė njėjtėn veshje. Peshėn duhet ta shėnojė nė njė fletore. Shėnimi i peshės ēdo jave nė fletore ėshtė i rėndėsishėm sepse mobilizon tė sėmurin tė ndjekė nga afėr rezultatet e dietės. Nė javėt e para pesha bie shpejt, 2-3 kg, por mė pas mund tė mbetet pa ndryshim. Nuk duhet tė dekurajoheni. Prisni disa ditė, nėse pesha nuk po bie, provoni tė shtoni veprimtarinė fizike, ecjen, fizkulturėn, ose tė kufizoni mė tej ushqimet, ose mė mirė tė dyja bashkė. Pėr tė arritur njė rėnie tė mirė nė peshė ushqimi duhet pakėsuar nėn nivelin e kalorazhit tuaj optimal, p.sh. nė njė dietė qė tė pėrmbajė 1000-1400 kalori. Nė parim dieta pėr tė rėnė nė peshė duhet tė pėrmbaje sa mė pak sheqerna, sa mė pak ynydrna e sa mė shumė proteina.

Kėshilla qė duhen patur parasysh gjatė dietės pėr tė rėnė nė peshė:
1.Mos lini asnjė vakt pa ngrėnė. Ėshtė gabim tė mos hani p.sh. mėngjes, sepse do tė detyroheni tė hani nė drekė me uri dhe do tė merrni shumė ushqim njėherėsh. Po kėshtu, nuk rekomandohet tė mos hani darkė.
2. Gjatė ditės duhen ngrėnė sa mė shumė vakte por nga pak. Pra hani pak dhe shumė herė. P.sh. merrni mėngjesin, pastaj njė frut ose kafe me saharinė nė ora 10-11, drekėn, njė frut nė mbasdite, darkėn dhe njė frut ose filxhan kos para se tė flini. Duhet tė bėni kujdes qė pėrveē kėtyre vakteve nuk duhet tė “ēukisni” apo tė pėrtypni ushqime nė dukje tė parėndėsishme si bajame, arra, gėshtenja, ndonjė biskotė etj, sepse ato pėrmbajnė kalori dhe pengojnė rėnien e peshės.
3. Nė rast se ndieni uri tė madhe mos hani bukė ose gjėra me sheqer por njė vezė tė zier ose njė filxhan kos, domate, kastraveca, tė cilat na presin oreksin dhe nuk pėrmbajnė shumė kalori.
4. Ushqimet qė duhet tė pėrdorni mė shumė nė dietėn pėr tė rėnė nė peshė janė: zarzavatet jeshile (si tė freskėta ashtu dhe tė ngrira e tė konservuara), mishi pa dhjamė, peshku, gjiza, veza, qumėshti i skremuar dhe kosi. Mund tė pėrdorni dhe fruta por jo mė shumė se 2-3 kokrra nė ditė.
5. Pėrdorni sa mė pak ushqime tė tilla si: gjalpi, vajra, margarina,djathrat, mishin me dhjamė, tė brendshmet e bagėtive, pijet alkoolike, si rakia, birra, lėngu i frutave etj. Kėto ushqime janė shumė tė pasura e me kalori dhe ju pengojnė pėr tė rėnė nė peshė. Shumė kalori pėrmbajnė edhe brumėrat: buka, orizi, makaronat, fasulet e thata, tė cilat duhen pėrdorur rrallė e nė sasi sa mė tė pakėt. Patatet pėrmbajnė 20 pėr qind sheqerna, prandaj po tė konsumohen nė sasi tė madhe sjellin shumė kalori, veēanėrisht po tė jenė tė skuqura me vaj.
6. Uthullėn mund ta pėrdorni pėr t’i dhėnė shije ushqimit, por jo si kurė pėr t’u dobėsuar. Njė gjė e tillė ėshtė pa kuptim dhe shumė e dėmshme. Uthulla mund tė “tresė” ushqimin nė stomak por kurrsesi nuk tret dot dhjamin qė keni nė trup. Pėrkundrazi, duke pirė uthull me shumicė jo vetėm merrni kalori, por dhe rrezikoni tė dėmtoni stomakun tuaj duke krijuar gastrite dhe terren pėr sėmundje ulēeroze.
7. Tė gjitha erėrat dhe barishtet qė i shtojnė shijen ushqimit mund t’i pėrdorni lirisht nė gatim, po kėshtu mund tė pėrdorni limonin, piperin, hudhrat, qepėt etj. Pėrdorimi i kripės, po kėshtu, nuk ėshtė i ndaluar, me pėrjashtim tė rasteve tė kėshilluara nga mjeku nė tė sėmurėt qė vuajnė nga tensioni i lartė i gjakut, dobėsia e zemrės etj. Kripa vetė nuk tė shėndosh, megjithatė mirė ėshtė tė mos teprohet, sepse ajo rrit oreksin, gjė qė nuk ėshtė me leverdi nė rastin e dietės pėr tė rėnė nė peshė.
8. Gjatė ngrėnies kėshillohet tė pini sa mė pak ujė, kėshtu mund tė ngadalėsoni thithjen e ushqimeve nga tubi tretės. Uji ėshtė mė mirė tė pihet njė orė pas ngrėnies. Gjatė dietės pėr tė rėnė nė peshė duhet tė pini sasi sa mė tė madhe uji dhe lėngjesh tė ndryshme pa sheqer. Ėshtė i gabuar mendimi qė shėndoshja vjen nga pirja e tepėrt e ujit.

Pėrpiquni qė gjatė gatimit tė pėrdorni sa mė pak yndyrė qė tė jetė e mundur. Pėr kėtė kini parasysh:
Mishit para gatimit i hiqni me kujdes gjithė dhjamin e dukshėm. Mishit tė pjekur i hiqni lėngun qė ėshtė kryesisht me yndyrė tė kulluar prej tij.
Gjellėn me mish tė zier pėrgatiteni mė mirė njė natė mė parė dhe lėreni tė ftohet. Yndyra qė pėrmbahet nė lėng do tė ngrijė nė formė tė njė shtrese, e cila mund tė hiqet me lehtėsi. Pas kėsaj gjellėn e ngrohni pėr ta pėrdorur.
Kur ju duhet qė mishin ta skuqni, e lini nė vaj sa mė pak, sa tė ndryshojė pak ngjyrė dhe pastaj thelat i hiqni nga vaji e i fusni tė ziejnė nė tenxhere me lėngun e gjellės. Kėshtu mishi do tė marrė sa mė pak yndyrė.
Pulat ose shpendėt e tjerė para se t’i vini tė piqen ose tė ziejnė i ēponi nė disa vende me majėn e thikės ose gjilpėrės nė mėnyrė qė yndyra qė pėrmbajnė tė rrjedhė jashtė nė tenxhere apo tavė. Thelės qė do tė hani hiqjani lėkurėn dhe dhjamin, se pėrmbajnė shumė yndyrna.
Biftekun, bėrxollėn, shishqebapin i piqni pa u hedhun yndyrė, pra vetėm me dhjamin qė pėrmbahet nė to.
Peshqit mund tė gatuhen pa u hedhur yndyrė. P.sh., duke i pjekur nė furrė nė njė tavė, ku i vendosim mbi domate tė prera nė feta, ose tė lagur me 1/2 gote verė tė bardhė, ose duke i pjekur nė zgarė siē janė, apo tė ziera me supė.
Veza gjithashtu duhet tė pėrdoret pa e gatuar me yndyrė si p.sh. tė pihet e freskėt siē ėshtė, ose e rrahur pa sheqer, duke e trazuar me pak qumėsht, ose e zier, ose e pjekur mbi hekurin e sobės pa i hedhur yndyrė.
Zarzavatet mos i skuqni me vaj se kėshtu shtoni sasinė e kalorive tė marra. Nė vend tė kėsaj, pėr t’i ruajtur tė paprishura gjatė zierjes, i vini nė njė tenxhere nė tė cilėn ėshtė hedhur qepe e prerė feta-feta. U hidhni ujė dhe i lini nė zjarr jo tė fortė tė marrin valė. Me pas, i zieni me fare pak ujė, nė tenxhere me presion. Nė fund tė zierjes u hidhni fare pak vaj tė pėrzier me miell, qė bėhet si salcė e shijshme, qė pėrmban shumė pak yndyrė.

11. Pesha e tepėrt nuk ulet as duke pirė duhan. Pirja e duhanit nuk tė mbron nga dhjamosja. Ka shumė njerėz qė pretendojnė se po tė lėnė duhanin u shtohet oreksi dhe shėndoshen me shpejtėsi. Nė fakt, nė qoftė se ata nuk e teprojnė nė ushqim dhe nuk marrin kalorazh tė tepėrt, nuk kanė se si tė shėndoshen. Dhjami i tepėrt dhe duhani janė dy tė kėqija qė dėmtojnė arteriet e diabetikut. Ato duhen likuiduar tė dy me tė njėjtin vullnet dhe rreptėsi.

12. Mėrzitja, emocionet, ndryshimet e ciklit menstrual, disa medikamente etj, mund tė bėhen shkak qė pėr disa ditė, pavarėsisht nga respektimi i dietės, pesha tė mos ulet. Mos u dekurajoni. Vazhdoni tė respektoni dietėn dhe do tė vėreni se pesha pas disa ditėsh do tė ulet me siguri.
13. Gjatė kohės qė ndiqni dietėn me pak kalori mund tė ndodhė qė tė bėheni mė nervozė se zakonisht. A nuk i ndodh atyre qė lenė duhanin? Kjo ėshtė njė shfaqje e pėrkohshme, po ėshtė mirė qė kėtė ta dinė dhe njerėzit tuaj tė afėrt nė familje e nė punė. Nėse e ndieni tė nevojshme mund tė pėrdorni disa kohė qetėsues si valium, librium etj.
14. Dieta e uljes nė peshė, duke qenė mė e varfėr nė kalori dhe me ushqim mė tė pakėt, do tė jetė me siguri e varfėr dhe nė vitamina. Prandaj gjatė kohės qė vazhdoni kėtė dietė duhet tė pini vitamina tė gatshme nė formė kokrrash, disa herė nė ditė.
15. Gjatė dietės pėr tė rėnė nė peshė nuk ėshtė nevoja tė ndėrprisni punėn e tė rrini nė shtėpi. Puna duhet vazhduar si zakonisht, madje ėshtė mirė qė veprimtaria fizike tė shtohet nė mėnyrė qė tė digjni sa mė tepėr kalori e tė shpejtoni rėnien nė peshė. Rekomandohet tė shtoni sidomos ecjen e shėtitjet nė kėmbė, shėtitjet me biēikletė, vrapimet e lehta, lojra tė tilla si ping-pongu, volejbolli etj.
16. Nė fillim tė dietės me pak kalori mund tė ndieni dobėsi e njė ndjenjė kėputjeje tė lehtė. Mos u shqetėsoni. Kur tė keni humbur dhjamin e tepėrt ju do ta ndieni veten mė tė fortė e shumė tė lehtė. Do ketė persona qė ju njohin, njerėz tė familjes dhe shokė qė duke ju parė mė tė dobėsuar do t’ju thonė tė shqetėsuar qė tė mos mbani dietė kaq tė fortė (Si mund tė pėrballosh gjithė kėtė punė qė bėn ti me kaq pak ushqim? Lėre ē’thonė doktorėt, ti je kėputur fare).
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://newballkan.forumn.org
Aresi
Newballkan
Newballkan
avatar

Numri i postimeve : 651
Join date : 28/02/2008

MesazhTitulli: Re: Keshillat per bimėt dhe kurat, pėr tė pasur njė trup perfekt   Wed Apr 16, 2008 8:44 pm

Disa paragjykime dhe mendime tė gabuara nė lidhje me ushqimet
Paragjykimet dhe mendimet e gabuara qė qarkullojnė mes njerėzve nė lidhje me ushqimet janė tė shumta. Mė poshtė po japim disa nga ato:
Mishi i kuq ėshtė mė i ushqyeshėm se mishi i bardhė. Ai tė jep forcė
Truri dhe mėlēia e viēit janė ushqimet mė tė mira pėr fėmijėt
Peshku i detit ėshtė mė i dhjamosur se peshku i lumit
Peshku nuk tė jep fuqi
Vaji nuk ėshtė aq i yndyrshėm sa gjalpi
Disa vajra nuk janė shumė tė yndyrshme si p.sh. vaji i lulediellit apo vaji i misrit
Vaji i ullirit ėshtė me i yndyrshėm se tė tjeret se ėshtė mė i trashė
Margarina pėrmban mė pak kalori se gjalpi
Gatimi me gjalp ėshtė mė i mirė pėr shėndetin dhe i domosdoshėm pėr fėmijėt
Zarzavatet jeshile nuk ta mbushin barkun
Karotat janė tė mira pėr sytė
Spinaqi tė jep forcė sepse pėrmban hekur
Konservat e zarzavateve nuk pėrmbajnė kalori
Biskotat dhe orizi tė dobėsojnė
Mjalti ka veti kuruese dhe ėshtė i pasur me vitamina
Pijet e sheqerosura tė japin fuqi
Birra ka veti t’i shtojė qumėshtin nėnave qė kanė fėmijė nė gji
Vera tė forcon.
Vera dhe birra nuk janė pije alkoolike
Rakia ėshtė e mirė pėr sėmundjet e zemrės

Sekreti i metabolizmit dhe humbjes ne peshė


Ndjeheni tė plogėsht dhe pa energji? Ju duket se po mundoheni vėrtet shumė, mos nuk keni lėnė gjė pa bėrė e pėrsėri nuk po humbisni peshė? Atėherė kjo do tė thotė qė diēka nuk shkon me metabolizmin tuaj, pasi ėshtė shumė i ngadaltė. Megjithatė, kjo nuk do tė thotė aspak qė ju duhet ti lini nė mes pėrpjekjet tuaja pėr tė rėnė nga pesha, ju fare mirė mund ta pėrshpejtoni metabolizmin tuaj, tė filloni tė digjni sa mė shumė dhjamra e tė harxhoni energji pa qenė nevoja pėr gjėra tė tjera shtesė. Metabolizmi juaj thjesht shndėrron ushqimin qė ju merrni nė energji. Ky ėshtė njė proces biologjik nėpėrmjet tė cilit trupi ynė djeg kaloritė.
Disa nga veprimet qė ju mund tė bėni pėr tė pėrmirėsuar metabolizmin tuaj janė:
1. Pini ujė tė ftohtė
Uji ėshtė shumė i mirė e ju duhet tė pini shumė ujė gjatė ditės, tė paktėn 8-10 gota, edhe nėse do tė pinit mė shumė nuk do tė ishte keq, pėrkundrazi do tju bėnte shumė mirė. Kjo gjė do tju ndihmojė pėr tė pėrshpejtuar metabolizmin tuaj e pėr tė larguar nga trupi juaj toksinat dhe yndyrnat. Tė pirit e ujit tė ftohtė e me akull para buke do tė bėjė qė tju ngushtohet stomaku e ju do tė ndiheni tė ngopur shumė shpejt. Pėrveē kėsaj, uji i ftohtė bėn qė tju pėrshpejtohet metabolizmi.
2. Hani shpesh
Vaktet qė ju hani, duhet tė jenė tė balancuara, qė do tė thotė tė pėrmbajnė shumė proteina, karbohidrate dhe yndyra natyrale. Nėse ju do tė hani shumė rrallė, nuk do tė bėni gjė tjetėr vetėm se do tė ngadalėsoni metabolizmin tuaj e do tė stimuloni grumbullimin e depozitimin e dhjamrave. Tė lėsh pa ngrėnė ndonjė vakt gjithashtu ndikon nė ngadalėsimin e metabolizmit. Gjithashtu, ju duhet tė kini kujdes edhe nė konsumimin e ushqimeve tė duhura gjatė ditės nė njė mėnyrė tė balancuar.
3. Asnjėherė mos lini pa ngrėnė mėngjesin
Mėngjesi ėshtė vakti mė i rėndėsishėm i tėrė ditės. Ai bėn qė metabolizmi juaj tė jetė mė i shpejtė. Ju nuk duhet tė dilni nga shtėpia pėr nė punė me barkun bosh e kurrsesi nuk duhet tė nisni ditėn tuaj pa u ushqyer qė nė zanafillėn e saj. Mėngjesi ėshtė vakti i parė qė ndez kėtė metabolizėm pėr tėrė ditėn dhe e mban atė tė ndezur sa herė ju hani, prandaj ėshtė e kėshillueshme qė ju tė hani ēdo tre orė.
Nėse zgjoheni herėt nė mėngjes dhe hani shumė vonė, juve keni humbur disa orė pėr tė djegur kaloritė.
4. Mos kini frikė nga dhjami
Shumė njerėz mendojnė se po tė hanė yndyrė do tė dhjamosen.
Kjo nuk ėshtė aspak e vėrtetė. Loji edhe sasia e yndyrės qė ju hani kanė ndikimin e tyre nė kompozimin e yndyrnave tė trupit tuaj. Mos harroni, trupi juaj ka nevojė pėr yndyrna.
Ata qė mbajnė njė dietė me shumė pak yndyrna duhet ta zgjasin sa mė shumė kohėn e saj, nė mėnyrė qė tė heqin dhjamin e tepėrt dhe tė dobėsohen. Ju duhet tė hani yndyrna, por bėni kujdes kur tė zgjidhni se ēfarė do tė hani, pasi bėni mirė qė tė zgjidhni yndyrna natyrale si pėr shembull: vaji i ullirit, avokados, arra apo gjalpė natyral kikiriku.
5. Hani ushqime natyrale
Dhjami quhet njė dhjam i keq kur ėshtė shkaktar pėr shtimin e peshės, debulesėn e mungesėn e energjisė, depresionit, kancerit e sėmundjeve tė zemrės. Ju nuk do tė arrini dot kurrė tė keni trupin qė dėshironi duke ngrėnė ushqime tė thata dhe tė shpejta. Bėni mė mirė qė tė ushqeheni me gjėra natyrale dhe jo tė pėrpunuara nga njeriu. Kėshtu ju do tja arrini mė shpejt qėllimit pėr tu dobėsuar.
6. Duhet tė jeni aktivė gjatė ditės
Mundohuni tė jeni nė lėvizje dhe tė paktėn gjashtė ditė nė javė. Ju mund tė bėni ushtrime tė lehta aerobike pa u sforcuar shumė. Gjithashtu, nėse keni mundėsi, ju mund tė ecni, nė vend qė tė shkoni kudo me makinė, apo tė ngjisni shkallėt, nė vend qė tė merrni gjithmonė ashensorin.
Kėshtu do tė mbani zemrėn dhe mushkėritė nė mėnyrėn mė optimale tė mundshme. Studimet kanė treguar se lėvizjet edhe pse tė vogla, qoftė edhe thjesht lėvizja e gishtave tė kėmbės, ju ndihmon pėr tė djegur kaloritė.
7. Bėni ushtrime kardiovaskulare
Ushtrimet kardiovaskulare do tju ndihmojnė pėr zemrėn dhe mushkėritė. Ato gjithashtu, ju ndihmojnė qė edhe tė digjni kaloritė. Ju mund ti bėni ato herėt nė mėngjes e trupi juaj do tė vazhdojė tė djegė kaloritė edhe njė orė pasi ti keni mbaruar ushtrimet. Nėse ju pastaj, nuk hani si duhet, njė gjė e tillė mund tju vihet kundėr, qė do tė thotė qė nė vend qė tė humbisni ju shtoni nė peshė. Duke bėrė ushtrime tė tilla herėt nė mengjes, kur ju mbani njė dietė tė varfėr nė kalori, atėherė ju do tė digjni peshėn e muskujve. Njė orar i pėrshtatshėm pėr ushtrimet kardiovaskulare ėshtė edhe mbrėmja, pasi keni ngrėnė vaktin e fundit tė ushqimit.Kjo ju ndihmon tė digjni kaloritė e tė mos flini me to. Nuk ėshtė e thėnė qe ju tė bėni ushtrime nė mėngjes dhe nė mbrėmje, pasi ėshtė e mjaftueshme vetėm njėra nga seancat, nė mėnyrė qė edhe ju tė mos mėrziteni.
8. Ushtrimet fizike
Gėrshetojini ushtrimet tuaja kardiovaskulare me ushtrime tė tjera aerobike, nė mėnyrė qė tė zgjoni herė pas here trupin dhe metabolizmin tuaj.
9. Ushtrimet me pesha
Ushtrimet me pesha ju bėjnė me muskuj, tė cilėt janė shumė tė rėndėsishėm pėr metabolizmin. Sa mė shumė muskuj tė keni, aq mė i shpejtė do tė jetė ai. Muskujt do tua rrumbullakosin format e trupit aty ku duhet e do tju japin mundėsinė qė ju tė merrni mė shumė kalori gjatė ditės.
10. Dėgjojeni trupin tuaj
Ju nuk ėshtė e nevojshme tė bėheni copash e tė stėmundoheni duke bėrė ushtrime, pasi kjo nuk ėshtė e vlefshme. Ju bėni ushtrime pėr tė qenė mė energjikė e pėr tė qenė nė formė, jo pėr tu ndjerė i lodhur. Dėgjojeni trupin tuaj kur ai ju thotė qė ėshtė i lodhur. Atėherė kur e ndieni tė nevojshme mund tė pushoni. Tė bėsh ushtrime nė njė gjendje shumė tė lodhur mund tju hapė mė shumė probleme sesa tjua reduktojė ato.

Shėnim
Nėse ju i provoni kėshillat e dhėna mė sipėr dhe e shikoni qė nė 4-6 javė gjendja nuk ka ndryshuar, atėherė do tė thotė se keni probleme tė tjera, si pėr shembull ndonjė lloj ushqimi qė ju shėndosh, probleme me tiroiden, probleme hormonale etj. Nėse ndodh kėshtu, atėherė do tė bėnit mirė qė tė kėrkonit njė zgjidhje mė natyrale, tė mbani dieta me barėra natyrale apo ushqime tė tjera tė shėndetshme.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://newballkan.forumn.org
Aresi
Newballkan
Newballkan
avatar

Numri i postimeve : 651
Join date : 28/02/2008

MesazhTitulli: Re: Keshillat per bimėt dhe kurat, pėr tė pasur njė trup perfekt   Wed Apr 16, 2008 8:45 pm

Shėndeti dhe seksi
Ekzistojnė njėzet 20 arsye qė seksi dhe dashuria ndikojnė nė bukurinė dhe nė shėndetin e femrave dhe tė meshkujve.
1- Dashuria e mjaftueshme do tė bėjė qė femrat tė duken nė formė tė mirė dhe me pamje tė shkėlqyeshme. Shkaku kryesor, i cili ndikon pėr kėnaqėsi nė dashuri dhe nė seks ėshtė tė tajiturit e sasisė sė dyfisht tė hormoneve tė ostrogenit.
2- Seksi ėshtė mė i bukur sesa kremet e shtrenjta kundėr rrudhave. Ai e nxit apo e shpejton qarkullimin e gjakut dhe lėkura bėhet mė e lėmueshme dhe mė e shtrėnguar, mė saktė mė e nderė (mė e shtrirė). Papastėrtia dhe puērrat zhduken.
3- Seksi ndikon edhe nė mbajtjen e vijės sė trupit bilonjė, d.m.th tė trupit tė bukur, shtathedhur. Gjatė seksit tė nxehtė dhe me plot pasion ėshtė konstatuar se shpenzohen 560 kalori tė tėra, po aq kalori sa shpenzohen pėr njė orė e gjysmė tė stėrvitjes me biēikletė dhomė. E me kėtė kjo paraqet edhe njėfarė kėnaqėsie.
4- Nė shtrat mund ta zvogėloni rrezikun nga ngushtimi i enėve tė gjakut. Gjatė kohės sa keni marrėdhėnie seksuale tajohet (formohet) hormoni qė e zvogėlon tensionin e gjakut.
5- Edhe disponimi pėrmirėsohet pas seksit, bile zhduket edhe depresioni dhe shfaqet ndjenja e lumturisė dhe e kėnaqėsisė.
6- Nėse juve ju mundon pagjumėsia, seksi para gjumit do t’ju bėjė ēudira. Ėshtė konstatuar se seksi ėshtė dhjetė herė mė i mirė se sa hapat pėr gjumė ose pėr qetėsim. Do tė ēliroheni tėrėsisht nga brengat dhe do tė flini tė qetė, sigurisht nja 25% mė mirė e mė gjatė.
7- Seksi ėshtė terapia mė e mirė dhe mė e fortė kundėr flamės dhe kundėr gripit. Netėt e nxehta tė seksit dhe tė dashurisė ndihmojnė edhe nė shėrimin e astmės dhe tė alergjisė.
8- Tashmė ėshtė konstatuar se edhe paraloja e zjarrtė gjatė seksit dhe dashurisė e shėron dhembjen e kokės. Enėt e gjakut nė tru, tė cilat kanė ngėrē, gjithashtu mund tė ēlirohen.
9- Loja me buzė dhe me gjuhė ndikon gjithsesi nė tajitjen e pėshtymės, e cila i mbron dhėmbėt nga kariesi dhe bigorri (guralecėt) e dhėmbėve. Pėrveē kėsaj, edhe puthjet e buta dhe tė ndjeshme ndikojnė pėr tė mirė nė seks, d.m.th. e stimulojnė atė.
10- Seksi i pakėson fatkeqėsitė nė rrugė dhe nė punė. Pas natės sė mrekullueshme tė seksit dhe tė dashurisė sė kaluar, njerėzit janė psikikisht mė stabilė dhe mė tė kujdesshėm.
11- Nė seks mė sė miri stėrviten muskujt e barkut dhe tė prapanicės. Pėr kėtė arsye zhduket stomaku, kurse prapanica bėhet edhe mė e fortė dhe e ngrejtur, mė saktė mė e ndėrtuar dhe ka njė pamje tė mrekullueshme, tė cilėn e merr pas seksit intensiv. Bile, seksi mundėson edhe qė tė dobėsohemi dhe nuk ka dietė mė tė mirė se seksi pėr t’i hequr kilogramėt e tepėrt dhe tė padėshiruar.
12- A bėheni tė harrueshėm dhe a plakeni?
Seksologėt kanė konstatuar se seksi dhe dashuria e ngadalėsojnė procesin e mplakjes (tė moshuarit) dhe e kthjellojnė mendjen, d.m.th. nuk bėheni tė harrueshėm dhe e ndalon mplakjen e parakohshme.
13- Nėse ju tėrheqin dashuria dhe seksi, nuk do t’ju dhembė lukthi fare, bile as rraskapitjet nuk do t’i njihni (pėrjetoni).
14- Po ta fitoni vetėbesimin nė shtrat, edhe partneri juaj do t’jua pranojė kėtė dhe nė jetė nuk do tė jeni tė komplikuar, pra, do tė ēliroheni nga tė gjitha komplekset e mundshme.
15- Seksi u jep njė pamje tė bukur kofshėve dhe kėmbėve. Nga celuliti nuk do tė mbetet asnjė gjurmė, sepse sistemi limfatik ėshtė mjaft aktiv, e posaēėrisht nė kėmbė.
16- Netėt e dashurisė i zgjidhin tė gjitha vėshtirėsitė dhe kėshillat nga institucionet pėr kėshillime martesore s’do t’ju nevojiten fare. Bisedoni nė shtrat me partnerin tuaj pėr gjithēka.
17- Sportistėt e dijnė tashmė edhe atė qė njė kohė tė gjatė se pas mesnatės sė suksesshme tė seksit dhe tė dashurisė reaksionet janė thjesht mė tė mira.
18- Seksi ėshtė me tė vėrtetė lloji mė i sigurt dhe mė i shpeshtė i sportit, i cili e vė nė lėvizje ēdo muskul tė trupit tė njeriut, e nė anėn tjetėr nė shtrat ka mė pak fatkeqėsi.
19- Seksi-terapia mė e fortė kundėr infarktit tė zemrės?!
Mjekėt kanė konstatuar se infarkti i zemrės i godet nė radhė tė parė njerėzit qė dashurohen shumė pak dhe qė jetėn seksuale e kanė shumė tė varfėr (pra ata qė merren mė pak me seks). Mirėpo, shumica e personave qė pėsojnė infarkt, pas kėtij infarkti e ndėrpresin jetėn seksuale tė rregulltė, nga frika mė tepėr. Por, sipas mjekėve, kjo ėshtė plotėsisht e gabuar dhe e dėmshme, sepse seksi i rregullt pas infarktit, ndikon dhe e stimulon stabilizimin e imunitetit. Nėse nuk e besoni kėtė, para se tė provoni, kėshillohuni me mjekun.
20- Seksi ju bėn shumė tėrheqės dhe joshės (ngashnjyes). Kur dashuron shumė, nėnkuptohet se bėn seks edhe mė shumė e mė shpesh, dhe me kėtė rast krijohen fenomene tė njė seksi parfumi tė butė, me aromė tė mirė dhe joshėse, por shumė tė rėndėsishme. Femrat i bėn tė dėshirueshme, kurse meshkujt mė tė furishėm (mė agresivė).


Efektet negative tė stresit nė shėndet

Stėrgjyshėrit tanė ushqeheshin nė mėnyrė qė tė mbijetonin. Ata ushqeheshin, sepse
ndiheshin tė uritur, por edhe pėr tė festuar ndonjė fitore tė njė tribuje tė caktuar. Po ne? Edhe ne ushqehemi, sepse kemi nevojė, por tė njėjtėn gjė bėjmė edhe kur jemi tė stresuar, tė mėrzitur, tė zemėruar, tė depresionuar, ose kur ulemi me miqtė e ngushtė, ku ėshtė vendi ideal pėr tė ngrėnė shumė dhe mirė. Aktualisht, stresi ėshtė njė nxitės kryesor, i cili na lė orė tė tėra nė tavoline. Shume nga ne kanė stres kronik, qė mund tė jetė pasojė nga puna, lidhjet e zemrės, ose lista e gjatė e gjėrave tė cilat duhet tė bėhen nė njė tė ardhme tė afėrt. Trupat tanė i pėrgjigjen stresit nė tė njėjtėn mėnyrė siē pėrgjigjej edhe trupi i stėrgjyshėrve tane: duke nxitur lėndė kimike nė tru, tė cilat udhėheqin akumulimin e kalorive dhe depozitimin e yndyrnave. Por, ndryshimi ėshtė se ne kemi njė shumėllojshmėri ushqimesh nė dispozicion; tė parėt tanė nuk e kishin kėtė luks, kėshtu qė ne vazhdojmė tė shtojmė pėrditė kilet nė trupin tonė.
Stresi
Stresi mund tė ketė njė ndikim serioz nė shėndetin tuaj, sidomos nėse ai bėhet kronik. Ai godet zemrėn dhe qarkullimin e gjakut, sistemin nervor dhe atė imunitar. Shkakton dhimbje gjymtyrėsh, ankth e vėshtirėsi nė tė kuptuar. Tė gjitha kėto shkaktojnė probleme tė dobėsimit tė arterieve tė gjakut, diabetit, astmės, probleme nė marrėdhėniet me njerėzit dhe sjellje e vakėt nė shkollė apo punė. Kur ju jeni tė stresuar, trupi juaj ēliron hormone qė shpeshtojnė frymėmarrjen dhe rrahjet e zemrės, dhe japin njė vėrshim energjish. I gjithė trupi pėrgatitet tė pėrballet me rrezikun. Gjithė muskujt, nervat dhe hormonet vihen nė funksion pėr reagimin nė gjendjen e stresit. Ky reagim nė fakt varet nga situata ku ndodheni, kur situata stresuese kalon, trupi kthehet nė gjendjen e tij normale.
Menaxhimi i stresit
Aktiviteti i rregullt fizik ėshtė njė nga teknikat mė efektive tė menaxhimit tė stresit. Bėj diēka qė tė kėnaq, njė hob ose aktivitet qė mbush kohėn e lirė. Kjo mund t’iu ndihmojė tė relaksoheni. Punėt vullnetare nė shėrbim tė tė tjerėve do ju ndihmojnė tė dobėsoni stresin. Frekuentoni qendra relaksimi ku pėrfshihen, ushtrime pėr frymėmarrjen, ushtrime pėr qetėsimin e muskujve, masazhe trupi, aromaterapi, joga dhe ushtrime tradicionale kineze. Por janė edhe disa aktivitete qė njihen pak, si tė mėsosh si tė qetėsosh trupin tėnd pėrmes vetėhipnotizimit, tė meditosh, praktiko ushtrime imagjinare, dėgjo muzikė qetėsuese dhe shoqėrohu me njerėz qė dinė tė bėjnė humor. E rėndėsishme ėshtė tė reduktoni sasinė e stresit nė jetėn tuaj.
Shėndeti mendor
Shėndeti mendor, i cili ka tė bėjė me mėnyrėn se si ne mendojmė, ndihemi dhe pėrballojmė problemet e jetės sė pėrditshme, ėshtė njė ēėshtje qė po merr shumė rėndėsi, pasi personat e prekur nga kėto probleme pėrbėjnė njė numėr tė madh. Sipas Raportit Botėror tė Shėndetėsisė rreth 450 milion njerėz vuajnė nga ērregullimet mendore dhe neurologjike ose nga problemet psikosociale tė lidhura me abuzimin me droga dhe alkoolin. Sipas studimeve nė Shqipėri rreth 10 pėrqind e popullsisė rezulton tė ketė probleme tė depresionit, ndėrsa 0.5 pėrqind e popullsisė bėhet e ditur se vuajnė nga probleme tė skizofrenisė. Rreth 450 milion njerėz nė botė vuajnė nga ērregullimet mendore, neurologjike e psikosociale, ndėrkohė qė nė Shqipėri 840 persona janė tė shtruar nė tė gjitha spitalet psikiatrike nė tė gjitha qytetet. Aktiviteti fizik ju mbron nga problemet e ndryshme shėndetėsore.
Fizkultura
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://newballkan.forumn.org
Aresi
Newballkan
Newballkan
avatar

Numri i postimeve : 651
Join date : 28/02/2008

MesazhTitulli: Re: Keshillat per bimėt dhe kurat, pėr tė pasur njė trup perfekt   Wed Apr 16, 2008 8:45 pm

Fizkultura forcon sistemin tuaj imunitar, pėrmirėson qarkullimin e gjakut dhe stimulon shpėrndarjen e qelizave tė bardha, qė luftojnė infeksionet, madje dhe kancerin. Pra ushtrimet fizike, tė kombinuara me njė ushqim tė shėndetshėm do ta ndihmonin sistemin tuaj imunitar tė mbante trupin e shėndetshėm. Fizkultura e rregullt ul ritmin e prehjes sė zemrės, kėshtu muskujt e saj kanė mė tepėr kohė shtesė pėr t’u ushqyer dhe ēlodhur. Aktiviteti fizik duhet tė jetė njė eksperiencė pozitive, qė sjell kėnaqėsi dhe relaks. Nuk ka rėndėsi nėse si aktivitet fizik zgjidhni notin, ēiklizmin, vrapimin apo ecjen, thjesht zgjidhni njė aktivitet fizik qė ju pėlqen. Koha dhe mosha do tė tregojė efektet pozitive tė kėtyre aktiviteteve.

Kushtet qė mund tė japin mungesė vitaminoze
Ushqyerja e varfėr dhe me kalori mė pak se 1800 kalori
Pabalancimi i ushqimit sidomos ato strikt vegjetariane
Njerėzit me probleme dentare, proteza etj.
Injoranca, apatia apo dhe depresioni
Tė porsalindurit prematurė
Fėmijėt dhe adoleshentėt nė periudhėn e rritjes sė shpejtė
Gratė shtatėzėna dhe me ushqim ne gji
Mosha mbi 55-vjeē
Duhanpirėsit qė kėrkojnė mė shumė se 50 pėr qind vitaminė C
Gratė qė marrin kontraceptivė pėr njė kohė tė gjatė
Problemet digjestive
Alkoolistėt dhe pėrdorimi pėr njė kohė tė gjatė i medikamenteve

Aerobia lufton stresin dhe mbron zemrėn
Ushtrimi i aerobisė ndihmon nė ngadalėsimin e prodhimit tė substancave tė dėmshme pėr arteriet. Tė paktėn ky ėshtė konkluzioni i njė studimi tė kryer nga njė ekip studiuesit londinez tė “University College London” i prezantuar nė takimin e “American Psychosomatic Society” qė u zhvillua nė Budapest. Nė bazė tė pėrfundimeve rezulton se aerobia ndihmon pėr tė luftuar efektet negative tė stresit mendor nė zemėr. Studimi britanik ėshtė i pari qė studion se si ushtrimet e fituesit dhe aerobisė nė veēanti ndikojnė nė prodhimin e substancave kimike qė lidhen me inflamacionin e dėmshėm qė shfaqet te personat nėn stres. Dy substancat nė fjalė janė "interleuchina-6" dhe tumori "necrosis factor-alpha" (TNF), qė lidhet me sėmundjet e sistemit kardiovaskular: provokojnė inflamacionin qė ēon nė formimin e pllakėzave qė pengojnė arteriet. Shkencėtarėt kanė analizuar rastet e 168 personave me moshė mesatare qė merreshin me aktivitet fizik rregullisht dhe kanė monitoruar sistemin e qarkullimit para dhe pasi i ishin nėnshtruar ushtrimeve stresuese.

Jetėgjatesia
Tė ecėsh dhe tė merresh me aktivitete fizike
Njė gjendje e shėndetshme fizike ushqehet padyshim nga njė aktivitet i rregullt fizik. Njė shėtitje nė mbasdite, njė vrap i lehtė, marrja me aktivitete tė ndryshme fizike, vallėzimi, baleti, ndikojnė pėr njė status tė shėndetshėm fizik, duke tė larguar nga jeta monotone dhe sedentare. Kjo gjendje fizike ju ndihmon qė t’i jepni jetės suaj me tepėr vitalitet dhe gjallėri duke mos rėnė pre e rrudhave dhe e plakjes.
Tė flasėsh nė gjuhė tė ndryshme
Pėrdorimi i gjuhėve tė ndryshme aktivizon zona tė ndryshme tė trurit dhe Sistemit Qendror Nervor. Pėrdorimi i gjuhėve tė ndryshme shmang pėr rreth 4 vjet mundėsinė e sklerozės. Bilinguizmi pėrfshin enėt e gjakut nė tru dhe sistemin nervor. Studimet e hershme por edhe ato tė mėvonshme tė realizuara nga tė njėjtėt specialistė treguan sesi pėrdorimi i gjuhėve tė ndryshme i bėn jo vetėm fėmijėt por edhe tė rriturit mė tė vėmendshėm dhe vigjilentė.
Pėrdorimi i rrushit tė kuq
Vete elementet ushqyese tė gjendur te rrushi i kuq dhe vera e kuqe veprojnė nė tė njėjtėn mėnyrė si kaloritė dhe pėrbėrėsit e tjerė organikė. Pėrbėrėsit e gjendur tė rrushi i kuq aktivizohen mė enzimat tė cilat normalizojnė sistemin metabolik dhe riparojnė dėmet e shkaktuara nė organizėm nga niveli i lartė i kalorive.
Jetesa nė mal
Tė ngjitesh drejt lartėsive dhe tė kalosh ditė tė qeta aty jo vetėm qė ėshtė njė relaks i vėrtetė pėr edhe mjaft i dobishėm pėr rrugėt e frymėmarrjes. Nė lartėsi mundėsia pėr t’u furnizuar organizmi me oksigjen tė pastėr ėshtė mė e madhe duke ndikuar pozitivisht nė punėn e zemrės, presionin e gjakut dhe aparatin e frymėmarrjes, duke ndikuar pėr njė jetė mė tė gjatė e tė shėndetshme.
Martesa e lumtur
Tė kesh nė krah njė partner qė tė lumturon me praninė e tij tė zgjat disa vite jetė. Ėshtė provuar shkencėrisht se njė martesė e lumtur dhe pa probleme mban larg stresin dhe sėmundjet mendore.
Miqtė e mirė
Njė familje e vogėl ėshtė simbol i qetėsisė, sepse shmang zhurmat, lėvizjet. Por tė kesh miq ėshtė efekti mė pozitiv relaksues. Prania e miqve tė mban larg duhanit alkoolit, tė kėshillon, ndihmon etj. duke mos lejuar tė biesh pre e stresit apo sėmundjeve psikologjike.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://newballkan.forumn.org
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Keshillat per bimėt dhe kurat, pėr tė pasur njė trup perfekt   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Keshillat per bimėt dhe kurat, pėr tė pasur njė trup perfekt
Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
NEWBALLKAN :: Shkencat Natyrore, Shoqerore dhe Ekonomike :: Trupi dhe Shendeti-
Kėrce tek: