NEWBALLKAN


 
ForumPortalli*Regjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Ēfarė ndodh me fėmijėn tuaj gjatė rritjes dhe zhvillimit tė tij

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Aresi
Newballkan
Newballkan
avatar

Numri i postimeve : 651
Join date : 28/02/2008

MesazhTitulli: Ēfarė ndodh me fėmijėn tuaj gjatė rritjes dhe zhvillimit tė tij   Wed Apr 16, 2008 8:40 pm

Ēfarė ndodh me fėmijėn tuaj gjatė rritjes dhe zhvillimit tė tij


Jo shumė kohė mė parė, mjaft njerėz besonin se foshnjat donin vetėm tė ushqeheshin, tė ishin ngrohtė dhe me pelena tė pastra. Disa njerėz besonin se foshnjat nuk ishin tė afta tė mėsonin disa gjėra deri nė pesė apo gjashtė muajt e parė tė jetės. Por ka mjekė nė Shtetet e Bashkuara, qė mendojnė se foshnjat nisin tė mėsojnė qė ditėn e parė tė jetės sė tyre. Instituti Kombėtar Eunice Kennedy Shriver pėr Shėndetin e Fėmijės dhe Zhvillimin Njerėzor ėshtė njė agjenci qeveritare. Qėllimi i saj ėshtė qė tė identifikojė se cilat pėrvoja mund tė ndikojnė nė zhvillimin shėndetėsor tė qenieve njerėzore. Shkencėtarėt e kėtij Instituti vėrejnė se foshnjat janė mjaft tė ndikuara nga ambienti. Ata thonė se njė bebe do tė qeshė kur nėna e tij bėn diēka qė fėmija e pėlqen. Kėshtu bebet mėsojnė qė tė komunikojnė me njerėzit e tjerė. Njė studim tregon se bebet mund tė mėsojnė pėrpara se tė lindin. Shkencėtarėt vendosėn njė kasetė regjistrimi nė stomakun e njė gruaje shtatzėnė. Pastaj, ata vendosėn njė histori tė shkurtėr tė inēizuar. Nė ditėn qė lindi fėmija, shkencėtarėt donin tė zbulonin nėse ai do tė njihte tingujt e historisė qė kishte dėgjuar teksa ishte nė barkun e nėnės. Foshnja do kuptohej qė e kishte dėgjuar historinė nėse lėvizte buzėt nė njė drejtim. Nėse ai do tė lėvizte buzėt nė drejtim tjetėr, atėherė ai nuk kishte dėgjuar kėtė histori. Shkencėtarė thanė se foshnja nė mėnyrė tė qartė reagoi se e kishte dėgjuar historinė pėrpara se tė lindte.
Viti i parė
Mjaft specialistė mendojnė se viti i parė i fėmijės ėshtė mjaft i rėndėsishėm pėr gjithė zhvillimet e mėvonshme. Njė studim amerikan tregon se sa ndikim tė madh kanė nėnat nė zhvillimin social dhe nė tė folurėn e fėmijėve tė tyre. Studimi pėrfshinte mė tepėr se 1200 nėna dhe bebe, dhe fėmijė nga 1-3 vjeē. Shkencėtarėt i kushtuan vėmendje ndjeshmėrisė sė nėnave. Ata testuan fėmijėt pėr tė menduarit dhe aftėsinė pėr tė folur, kur ata janė tre vjeē, gjithashtu vrojtuan dhe nėnat e tyre pėr shenja depresioni. Fėmijėt e grave tė depresionuara nuk dolėn aq mirė nė provim se sa fėmijėt e grave qė nuk vuanin nga depresioni. Njė studim tjetėr sugjeronte qė fėmijėt nėn peshė jo me shenja tė ērregullimeve kanė mė tepėr prirje se fėmijė e tjerė qė kanė probleme fizike dhe mendore. Shkencėtarėt amerikanė studiuan afėrsisht 500 vajza dhe djem, tė lindur nė New Jersey mes viteve 1984-1987. Secili prej tyre kishte lindur mė pak se 2000 gram. Djemtė dhe vajzat ishin 16 vjeē kur u bė studimi, i cili tregoi se tė rinjtė e lindur nėn peshė shpesh kishin mė shumė probleme me aftėsitė motorike se tė tjerėt. Problemet e quajtura motorike u ndeshėn mė shpesh tek djemtė, tė cilėt kishin tė lėnduar njė nerv nė tru, dhe tek ata tė cilėt kishin pėrdorur shumė oksigjen artificial kur kishin lindur.
Tre vitet e para
Tre vitet e para tė jetės sė njė fėmije janė periudha mė intensive pėr zhvillimin e gjuhės dhe tė shprehurit. Kjo ėshtė periudha kur truri zhvillohet. Zyrtarėt thonė se aftėsia pėr tė mėsuar njė gjuhė do tė vėshtirėsohet nėse kjo periudhė kalon pa njė kontakt tė hershėm me gjuhėn. Shenjat e para tė komunikimit ndodhin gjatė ditėve tė para kur njė fėmijė mėson, se kur qan i sjellin ushqim. Nga fundi i vitit tė parė, shumica e fėmijėve janė tė aftė qė tė thonė fjalė tė thjeshta. Nė moshėn 18-muajsh, shumica e fėmijėve thonė 8-10 fjalė. Mbas moshės 2-vjeē, shumica e fėmijėve janė tė gatshėm qė tė formojnė fjali tė thjeshta. Mbas moshės 3,4 dhe 5-vjeēare, numri i fjalėve qė njė fėmijė mund tė kuptoj me shpejtėsi rritet me shpejtėsi. Nė kėtė moshė, fėmijėt nisin tė kuptojnė rregullat e gjuhės.
Edukimi i hershėm
Njė studim afatgjatė amerikan tregon ndikimin e edukimit tė hershėm nė aftėsitė e ardhshme tė fėmijės. Studimi ndoqi rreth 1300 fėmijė, nga lindja deri nė moshėn 10-11 vjeēare. Sipas kėtij studimi, fėmijėt qė kanė kujdes mė tė kualifikuar pėrpara fillimit tė shkollės, kanė aftėsi pėr njė gjuhė mė tė pasur se ata sė njė njėjtės moshė, por me nivel mė tė ultė pėrkujdesjeje. Fėmijėt e pėrfshirė nė kėtė studim ishin tė lindur nė vitin 1991, dhe u pėrzgjodhėn nga 10 zona tė Shteteve tė Bashkuara. Shkencėtarėt vėrejtėn kualitetin e kujdesit ndaj fėmijės deri nė moshėn 54-muajsh. Ata vėrejtėn se zhvillimet cilėsore qė u vunė re tek fėmijėt e vegjėl, ishin tė pranishme edhe disa vite mė vonė. Ata zbuluan se fėmijėt mė tė rritur tė cilėt kishin pėrkujdesje mė cilėsore, tregonin mė shumė aftėsi nė prirjet e gjuhės. Gjithashtu, u zbulua se aftėsitė e fėmijėve nuk varen nga koha qė ata shpenzojnė nė ēerdhe. Njė nga pėrfundimet ishte se fėmijėt qė kanė qenė nė ēerdhe pėrpara se tė shkonin nė shkollė, ishin mė agresivė dhe tė pabindura nė vitet e para tė shkollės. Por studiuesit thanė se kjo ėshtė njė sjellje normale.

Kujdesi pėr fėmijėn pas njė ėndrre tė keqe
Ėndrrat e kėqija janė diēka e zakonshme tė cilat fėmijėt i shohin shpesh. Ju duhet tė dini se ēfarė duhet tė bėni nėse fėmija juaj zgjohet nė mes tė natės pas njė ėndrre tė keqe. Si fillim duhet tė dini si ta parandaloni njė ėndėrr tė keqe. Duhet qė fėmija para se tė flejė, t’i lexoni ndonjė libėr, apo pėrrallė me qėllim qė ndjehet i sigurt.
Shmangni detajet e ėndrrės
Fėmijėn pas njė ėndrre tė keqe duhet ta qetėsoni duke e pėrqafuar. Mos kėrkoni nga ai t’ua tregojė tė gjitha detajet e ėndrrės, sepse duke i treguar ato, fėmija do ta pėrforcojė frikėn tė cilėn e ka ndjerė. Bisedėn pėr ėndrrėn duhet ta lini pėr nė mėngjes.
Flisni pėr ėndrrėn sikur tė jetė film
Nėse fėmija ka ėndėrruar se e ka ndjekur njė tigėr, atėherė pyeteni atė se ēfarė ka dashur tė bėje qė ta zmbraps bishėn. Duke menduar pėr njė fund pozitiv tė ėndrrės fėmija merr kontrollin mbi atė qė e ka ėndėrruar.
Lini dritėn ndezur
Nė dhomėn e fėmijės duhet qė tė rrijė drita ndezur, ose dera e hapur. Kėshtu ai do tė ketė njė lidhshmėri me dhomat tjera dhe do tė mendojė se ju jeni gjithmonė pranė tij.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://newballkan.forumn.org
 
Ēfarė ndodh me fėmijėn tuaj gjatė rritjes dhe zhvillimit tė tij
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
NEWBALLKAN :: Shkencat Natyrore, Shoqerore dhe Ekonomike :: Trupi dhe Shendeti-
Kėrce tek: